Susitarti dėl susitikimo su „Luklos“ įkūrėju Tadu Jeršovu pirmą kartą pabandžiau dar prieš kokį mėnesį. Tada mes šiek tiek prasilenkėme. Verslininkas kaip tik išsirengė į kelionę po Vietnamą. Toks jau T. Jeršovo gyvenimas – kelionės, nuotykiai ir sugrįžimas į savo verslą čia, Vilniuje. Kai galiausiai susitikome, su ponu Tadu pasikalbėjome apie jo verslo pradžią, meilę Nepalui ir džiaugsmą po ilgos kelionės grįžti į Lietuvą.

Aistra keliauti atsirado JAV

T. Jeršovas sako, kad pomėgis keliauti atsirado pamažu, tačiau daugiausia tam įtakos turėjo metai, praleisti JAV. Čia verslininkas iš pradžių stažavosi, o vėliau dirbo. Bandant pažinti šalį atsirado noras pamatyti daugiau.

„Gal čia ir iš tėvų. Mano tėvai Sovietų Sąjungos laikais buvo alpinistai. Mama net buvo kalnų turizmo klubo vadovė. Aš pats kalnais ir kelionėmis užsikrėčiau jau baigęs universitetą. Išvažiavau stažuotis į Kaliforniją, paskui ten man pasiūlė darbą. O juk ten – visai šalia kalnai. Sėsdavau savaitgalį į mašiną ir nuvažiuodavau. Apvaikščiojau visus vietos kalnus ir vis norėjau kur aukščiau. Ten užsikrėčiau kalnais. O kadangi mano darbe buvo daug kelionių, nudirbęs darbus vieną ar dvi dienas pasilikdavau, apžiūrėdavau, kas yra aplinkui“, – pasakojo T. Jeršovas.

Galiausiai verslininkas grįžo į Lietuvą, tačiau gerai žinojo, jog ir čia norėtų darbo, susijusio su keliavimu. Jis ėmė megzti ryšius su užsienio gamintojais, kurie buvo susidomėję Rytų Europos rinka. Pamažu daugėjo kontaktų, augo susidomėjimas ir neišvengiamai atsirado parduotuvė.

„Grįžęs čia galvojau, ką galėčiau daryti. Norėjosi ko nors, kas susiję su kelionėmis. 2003-iaisiais nusprendžiau užsiimti eksportu, t. y. arba dirbti lietuviams, arba Baltijos šalyse atstovauti užsienio kompanijoms. Dalyvaujant Pasaulio lietuvių žaidynėse kilo mintis pardavinėti tai, kas man iš tikrųjų patinka. O hobius turėjau du: aktyvų poilsį ir automobilių puošybą. Mečiau kapeiką ir iškrito aktyvus poilsis“, – prisiminė T. Jeršovas.

Nepalas – didžioji gyvenimo meilė

Pavadinimas „Lukla“ kilo nuo mažo miestelio Nepale, kuriame yra vienas pavojingesnių oro uostų pasaulyje ir iš kurio prasideda bene visos kelionės šiame regione.

„Iš pradžių norėjome parduotuvei pritaikyti žodį „namaste“, kuriuo sveikinamasi Indijoje ir Nepale. Deja, tai jau buvo registruotas prekių ženklas. „Luklą“ pasirinkome dėl to, kad keliaujant po tą regioną nėra jokio kito kelio, tik iš Luklos. Visos kelionės prasideda ten. Tai mažas miestelis, nuolat pilnas šurmulio“, – pasakojo T. Jeršovas.

Pašnekovas neslėpė, kad Nepalas jam yra ypatinga vieta, į kurią vis norisi grįžti. Su keliautojų klubu HiHike tai vyskta kasmet. „Nepalas man yra kone didžioji meilė. Tikrai nežinau, ar jis man kada nors atsibos. Šį pavasarį važiuosiu jau devintą kartą. Ten atsiranda laiko pabūti su savimi, viską apgalvoti. Viskas tarsi išsivalo, susidėlioja galvoje. Nemažai žmonių po tokios kelionės pakeičia darbą. Juk fizinis krūvis tikrai pakeičia žmones“, – teigė pašnekovas.

T. Jeršovo teigimu, aktyviai ilsisi vis daugiau žmonių, nes tradicinės kelionės pabosta. O norintiems naujovių kalnai yra pats tas. „Susidomėjimas tikrai didėja, todėl noriu užsiimti ir kelionių organizavimu. Noriu, kad tų kelionių būtų dar daugiau. Žmonėms jau atsibodo Turkija ir panašios poilsinės kelionės. Nuvažiuoji ten, pliumpt prie baseino, priaugi per savaitę penkis kilogramus, ir viskas. Trijų perėjų treke valgai kaip niekada daug, bet žmonės numeta ir tris, ir dešimt kilogramų. Ten visada būni alkanas. Žmonės grįžta sustiprėję ir atsigavę“, – sakė verslininkas.

Grįžti visada gera

Taip aktyviai keliaujant ne tik daug pamatoma, bet ir mezgasi ryšiai – atsiranda naujų partnerių, klientų. „Lukla“ taip išaugo, kad čia praktiškai galima rasti visko.

„Ryšius visada reikia plėsti. Dabar „Lukloje“ gal tik batų trūksta. O šiaip kiekvienoje kelionėje reikia daugmaž to paties: striukė nuo lietaus, kelnės nuo lietaus, šiltas džemperis, marškinėliai, šilti drabužiai, pirštinės, kuprinė, rankšluotis. Tas sąrašas nėra begalinis. Tikrai nereikia pasiimti per daug. Skirtumas tik tas, kad Nepale užtenka ir paprastos striukės, o sudėtingesniuose žygiuose reikia kažko daugiau“, – teigė T. Jeršovas.

Paklaustas, ar po visų kelionių nenuobodu grįžti į biurą ir imtis darbo, verslininkas tik nusijuokia: „Oi, ne… Atvirkščiai. Kai grįžti po kelionių, būni visko pasiilgęs. Parduotuvė man yra kaip kūdikis, pasiilgstu paties darbo. Grįžtu įgavęs jėgų, protas būna prasivalęs.

Nepale per šešiolika dienų apeini ratą ir viską pamatai. Ilgiau nelabai yra ką ten veikti. O miegi kalnų viešbutukuose, kur nedaug komforto. Visada miegi miegmaišyje, dušas kartais yra, o kartais ne, tualetas kartais veikia, o kartais būna užšalęs… Kai grįžti į civilizaciją ir pamatai baltą lovą, dušą, tualetą, ant kurio gali atsisėsti… Kai buvome Aliaskoje, palapinėje būdavo 27 laipsniai šalčio. Grįžus buvo nuostabu. Aš net nežinau, kas smagiau: kur nors užlipti ar paskui grįžti namo. Grįžti yra labai malonu.“

Lukla.lt