Karolinos ir Justino Gruzdų šeima, paragavusi emigracijos duonos Norvegijoje, suprato, kad nėra niekur geriau kaip namuose. Grįžę į gimtąjį Pasvalio kraštą, nusprendė užsiimti bitininkyste ir pažvelgti į medų kitaip nei visiems įprasta. Tad įkūrė medaus verslą.

Justinas Vilniaus tarptautinės teisės ir verslo aukštojoje mokykloje baigė logistikos studijas, Karolina – baldų dizainą. Tik baigusi mokslus pora nusprendė išbandyti savo laimę Norvegijoje. Manė, kad tik trumpam, bet nepastebėjo, kaip prabėgo daugiau nei dveji metai. Toje šalyje tvarkė viešbučio kambarius, dirbo sušių gamybos padalinyje.

Vėliau Karolina nusprendė dar papildomai studijuoti grafinį dizainą. Po dvejus metus trukusių studijų darbo pagal šią specialybę nepavyko rasti, tad pora pradėjo spręsti, ką daryti – ar likti Norvegijoje visam laikui, ar grįžti į Lietuvą. Vis dėlto šeimos ir gimtinės ilgesys nugalėjo.

Medus degalinėse

Justino tėtis Juozapas Gruzdas – bitininkas. Jis sukdavo medų, bet tik savo reikmėms. Jaunoji šeima, grįžusi į gimtus kraštus, nesėdėjo be darbo – padėjo bityne, tuomet ir gimė idėja, kad jie galėtų šį verslą išplėsti. Padidino bityną iki 60 šeimų. Pradėti verslą nebuvo sunku, tik trūko šiek tiek žinių, ne visada buvo aišku, ar viską teisingai atlieka. „Didelių sunkumų pradėti verslą nebuvo, tačiau, jei viską daryčiau dabar, norėčiau rimtai susėsti ir pasidaryti veiksmų planą bei norų sąrašą. Galbūt tai būtų padėję išvengti nuostolių ir neteisingų investicijų“, – prisipažįsta Karolina, ypač turėdama galvoje patirtus didelius nuostolius, bandant medų paversti degalinių preke. Pasitaikius šiai galimybei, jiedu labai džiaugėsi, bet, neilgai trukus, tokia idėja visiškai nepasiteisino. „Mes supratome, kad medus nėra degalinių produktas, bet labai džiaugėmės, kad tai buvo paskatinimas tobulėti ir eiti pirmyn“, – pasakoja pašnekovė.

Nusprendė į medų pažvelgti kitaip

„Mūsų idėjos esmė – sukurti naujus, netikėtus skonių derinius“, – sako verslininkė. Taigi nusprendė gaminti medaus desertus – medų maišyti su liofilizuotomis (džiovintomis šaltyje) uogomis, kurios išsaugo visus mineralus, vitaminus ir skonio savybes. Liofilizavimo technologija pašalina iš uogų bei vaisių didžiąją dalį drėgmės, todėl tai leidžia drąsiai, nebijant rūgimo, maišyti juos su medumi. Šiuos skanius mišinius galima naudoti kaip pagardus košėms, blynams, skrebučiams arba rinktis kaip saldumynų pakaitalą. Vis dėlto šių produktų verslininkų pora pataria nepadauginti.

Reikia laiko, kad vartotojas priprastų prie naujo skonio, tad vis dar populiariausi įprasti. Tačiau jau yra susikūrusi, kad ir nedidelė, bet labai draugiška, bendruomenė klientų, kurie dažniau renkasi medaus mišinius nei įprastą medų. Jie noriai „Instagram“ paskyroje dalinasi savo patirtimi ir rekomenduoja šiuos produktus kitiems.

Pritrauktos investicijos

„Pirmąjį savo medų maišėme virtuvės dubenyse, į stiklainius šaukšteliu pilstėm ir tuo metu galvojom, kad jau gerai“, – šypsosi Karolina. Šiandien verslininkai turi mechaninį medaus išpilstymo įrankį, nes domisi smulkiesiems verslams skirtomis paramomis bei geba jas pritraukti. Viena jų – „Parama verslo pradžiai kaimo vietovėse“, kurią skiria Nacionalinė mokėjimo agentūra iš Europos Sąjungos lėšų.

Pora ir toliau planuoja plėtrą: didina bičių šeimų skaičių, investuoja į medaus išgavimo aparatūrą, kuri lengvina ir greitina procesus. Į planus įtrauktos ir didesnės patalpos medui kremizuoti, taip pat edukacijos, mokymai, degustacijos, naujų produktų kūrimas. Yra idėjų rinkai siūlyti ne tik produktą, bet ir paslaugą. Taip pat plėstis į užsienio rinkas. „Man įdomiausia šiame versle tai, kad galime dalyvauti produkto išgavimo procese nuo pat pradžių. Taip nepabosta nė vienas žingsnis dirbant, kuriant ir realizuojant“, – sako verslininkė.

Su bitėmis dirbti išdrįsta ne kiekvienas

Verslu užsiima jaunoji šeima ir Justino tėvai, tad darbo rankų per sezoną pritrūksta. Vis dėlto ne kiekvienas išdrįsta dirbti su bitėmis, be to, nelengva ištverti ir ilgą stovėjimą bei sunkius nešulius.

Net ir profesionaliems bitininkams nutinka įdomių bei skausmingų dalykų. Karolina su Justino mama vieną dieną pamatė pušyje įsimetusį spiečių. Tuo metu vyriškių šalia nebuvo, tad moterys nusprendė pačios tvarkyti situaciją. Apsivilko specialias bitininkų aprangas ir sukūrė planą: anyta lipa į medį ir purto šaką, o Karolina apačioje laiko dėžę, skirtą bitėms gaudyti. Tačiau bitės nusprendė plano nesilaikyti ir krito ne į joms paruoštą dėžę, bet tiesiai ant Karolinos. „Vaizdas turėjo būti labai smagus, nes anyta – vis dar pušyje, kol aš gelbėjausi nuo bičių“, – juokiasi moteris.

Šiandien jau stipresni

Jaunai šeimai kartu dirbti sekasi puikiai, netrukdo ir penkių mėnesių ant rankų sūpuojamas kūdikis. Jei vienas neturi motyvacijos, įkvepia kitas arba atvirkščiai. Tik pradėjus verslą, apie porą parašė vienas dienraštis. Po publikacijos pasipylusi neadekvati kritika, pikti komentarai, neįvertinimas, kiek jie įdeda darbo, norėdami sukurti savo produktą, buvo stipriai nuliūdinę Karoliną: „Porą dienų liūdėjau, vėliau supratau, kad tik patys žinome, kiek jėgų ir darbo atiduodame. Todėl pikti ir pašaipūs komentarai šiandien jau sukelia tik šypsnį.“ Na, o norintiesiems įgyvendinti savo verslo idėjas Moteris linki paskubėti: „Būna, nespėjai pagalvoti, sukurpti idėjos galvoje, o po kelių dienų žiūri, kad kažkas jau tai padarė. Tada tikrai atrodo, kad sprogsi iš pykčio. Todėl siūlau visiems nelaukti ir imtis mintis įgyvendinti jau dabar.“