Kad karantinas yra ne iššūkis turint lakią vaizduotę, įrodė verslininkas ir restorano „Marceliukės klėtis“ savininkas Vytenis Urba, šią vasarą atvėręs restorano medžiuose duris. Staliukai medžiuose vėl kviečia pasinerti į vaikystę ir pasijusti lyg namelyje medyje visai šalia Vilniaus centro, Žirmūnų rajone. 

Sena virto nauja

Anot V. Urbos, jau prieš keliolika metų toje pat vietoje veikiančiame restorane buvo terasa, bet dėl kai kurių rajono gyventojų reputacijos ir saugumo, terasą, esančią viršuje, teko uždaryti. Pasikeitus gyventojams, iškilus naujiems namams ir užgriuvus karantino rūpesčiams, idėją pavyko išplėtoti ir įgyvendinti naujai. 

„Prasidėjus karantinui, porą mėnesių nedirbome, tada pabandėme siūlyti maistą išsinešti, bet tai didelių pajamų restoranui nenešė. Pagrindiniai mūsų lietuviškos maitinimo įstaigos klientai visada būdavo svečiai iš užsienio, kuriuos čia atveždavo autobusais. Žinoma, esant dabartinei situacijai, tokių klientų beveik neturime“, – sako verslininkas. 

Išaugo apyvarta 

V. Urba neslepia džiaugsmo, kad nors karantinas ir pridarė nuostolių, verslas vėl klesti. Staliukai medžiuose išties sulaukė didelio susidomėjimo, o labiausiai jie patinka vaikams, nes primena lajų taką ar žaidimų aikštelę: kuo aukščiau, tuo smagiau. Anot verslininko, dažniausiai vakarais čia nebūna laisvų vietų, žmonės atvyksta iš viso Vilniaus, todėl vietas rekomenduojama rezervuoti iš anksto. Teko pasamdyti ir naujų darbuotojų, o apyvarta, anot restorano savininko, išaugo dvigubai nei pernai.

„Norėtume, kad ši idėja išliktų ir kitais metais, todėl šaltuoju sezonu planuojame nuimti tik laiptus, o pačius namelius palikti kitai vasarai“, – planais dalijasi pašnekovas ir priduria, kad toks restoranas yra vienintelis Lietuvoje ir net Europoje. Jis yra šio projekto sumanytojas, o visą idėją įgyvendino Pasvalio Raubonių parko projektuotojai. Pasirinkta patvari ir kokybiška maumedžio mediena.

Seniausias dviratis

Be analogų neturinčio restorano medžiuose, „Marceliukės klėtis“ gali pasigirti ir kitokiomis įdomybėmis, pavyzdžiui, vienu seniausių dviračių Lietuvoje. „Turime tokią gražią tradiciją, yra maršrutas: Senamiestis, Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia ir mūsų restoranas. Žmonės atvažiuoja čia dviračiais, juos pasistato specialiai tam įrengtoje vietoje, pasėdi kiemelyje, atsigeria giros ar sulčių ir apžiūri čia pat lietuviškų patiekalų restorane laikomą seniausią dviratį“, – pasakoja V. Urba. Jis teigia, kad toks maršrutas gyvas ir šiemet. 

Pašnekovas atskleidžia, kad seniausias dviratis atkeliavo iš Jurbarko rajono ir jam jau daugiau nei šimtas metų. Anot V. Urbos, dviratį iš jo labai norėjo nupirkti „Tour de France“ lenktynininkas, siūlydamas įvairias sumas, tačiau vyras buvo nepalenkiamas – seniausias Lietuvos dviratis neparduodamas. Pagal senąjį dviratį anksčiau net buvo daromos kopijos – sodyboms ar vitrinoms puošti. 

Lietuviško restorano savininkas turi pomėgį kolekcionuoti senus eksponatus. Jų turi prikaupęs ne vieną, kad galėtų daryti muziejų, o pats norėtų būti vadinamas liaudies architektūros meistru. 

Verslininkas V. Urba sako, kad netikėtai atėjęs virusas jo negąsdina, priešingai, tai davė impulsą susigriebti ir kažko imtis, o jis sakosi jau turintis originalių idėjų ir rudens sezonui.