Savojo kelio žmogus paprastai ieško ne vienus metus. Gal Wolfgangas Amadeus Mozartas ir pradėjo rašyti simfonijas sulaukęs ketverių, bet daugeliui tenka paieškoti šiek tiek ilgiau. Neretai žengiame vienu keliu vien tam, kad suprastume, jog jis mums netinka. Būna ir taip, kad ėjimas vienu keliu pasirodo per sunkus. Tuomet tenka apsisukti, sukaupti naujų jėgų ir bandyti iš naujo.

Alytiškis Dainius Berškys savo gyvenime išbandė ne vieną kelią, kol galiausiai atsidūrė ten, kur yra dabar. Šiuo metu jis plėtoja verslo konsultavimo projektą „Radar.lt“, kurio tikslas – padėti verslams atskleisti visą jų potencialą. Iki šio verslo D. Berškys ėjo porą dešimtmečių, o apie jo kelionę mes ir pasikalbėjome.

Lemtingoji kepykla

Verslininkas teigia, kad verslas jo gyvenime atsirado greičiau atsitiktinai nei planuotai. Pirminis D. Berškio gyvenimo planas buvo visai kitoks – tapti veterinaru. Vis dėlto gyvenimas tuos planus kaip reikiant pakoregavo. „Istorija gana įdomi. Iš tikrųjų esu baigęs Veterinarijos akademiją. Ten nelabai yra kas bendra su verslu. Tačiau vasaras aš praleisdavau kaime, ir veterinarija buvo įdomu. Tačiau, baigdamas veterinarijos studijas, su tėvu ir broliu sugalvojau verslą – kepyklą. Aš tuo metu buvau, regis, ketvirtame kurse. Kepykla buvo įkurta kaip mano individuali įmonė. Su startu atsirado ir paskolos bei kiti panašūs dalykai. Toji mūsų kepykla išdirbo gal kokius ketverius metus. Galutinis rezultatas – bankrotas. Tam buvo kelios priežastys. Visų pirma, tada neišmaniau vadybos. Tiesiog buvau įmestas į tą verslą ir bandžiau kažkaip suktis“, – apie pirmąjį nevykusį bandymą verslauti pasakoja pašnekovas.

 

„Susipažinau su visa ta metodologija ir tai man labai susivedė su tomis problemomis, kurių pats turėjau. Taip aš pradėjau kurti savo paties modelį“

D. Berškys

 

Tačiau versle būta kažkokio kabliuko. Prie veterinaro karjeros D. Berškys taip ir nebegrįžo. „Kitas etapas prasidėjo sutikus vieną žmogų, kuris man pasiūlė užsiimti rinkos tyrimais. Reikėjo susitikti su įmonių vadovais, atlikti trumpas apklausas. Buvau toks studenčiokas, kuris važiuodavo pas vadovus ir imdavo iš jų interviu. Atlikus tas apklausas, man pasiūlė giliau pasinerti į tą konsultacinį verslą. Pamaniau, kad man tai iš tikrųjų įdomu“, – prisimena jis.

Dar vėliau verslininkas pradėjo dirbti „Swedbank“, kuriame praleido daugiau nei dešimtmetį, paskui perėjo į gamybos sektorių. Pasak jo, visa tai padėjo sukaupti reikiamą žinių bagažą. „Dabar suprantu, kad iki dabartinio taško ėjau labai natūraliai. Iš pradžių buvo tas verslas ir jo bankrotas. Tada darbas konsultaciniame versle, kartu bandant išsiaiškinti, kodėl tuomet atsitiko taip, kaip atsitiko. Vėliau veikla banke, kuri irgi labai daug davė“, – tikina D. Berškys.

„Radar.lt“ gimimas

Dirbdamas banke verslininkas nuolatos mokėsi, norėjo sužinoti daugiau apie procesų valdymą, kaip būtų galima veikti dar efektyviau. Galiausiai jam pavyko surasti tai, ko ieškojo. „Mano dėmesys nukrypo į verslo valdymo dalykus: kaip tai reikėtų daryti, kaip rūpintis žmonėmis, kaip valdyti procesus. „Radar.lt“ yra atėjęs iš kokybės valdymo sistemų. 1988 m. keturiolika sėkmingiausių Europos įmonių susirinko ir pradėjo galvoti, ką būtų galima priešpriešinti amerikiečių konkurenciniam pranašumui. Taip jie sudėliojo vadinamąjį „verslo tobulumo modelį“. Jie pasakė, kad jeigu turi įmonę, svarbiausi yra penki dalykai: kaip dirba vadovai, kaip elgiesi su personalu, kokia yra strategija, kaip bendradarbiauji su partneriais ir kaip valdai procesus. Visa tai yra galimybės. Tvariam verslui būtina išnaudoti visas šias galimybes“, – pasakoja jis.

Kilo mintis šiek tiek patobulinti esamą formulę ir sudaryti klausimyną, kuris taptų pagrindiniu verslo konsultavimo įrankiu. „Susipažinau su visa ta metodologija ir tai man labai susivedė su tomis problemomis, kurių pats turėjau. Taip aš pradėjau kurti savo paties modelį. Pradėjau skirti daugiau dėmesio kiekvienam iš punktų. Pavyzdžiui, ką mes žinome apie lyderystę. Taip sudariau savo klausimyną. Kilo mintis su juo atlikti gilią analizę“, – „Radar.lt“ kilmę atskleidžia D. Berškys.

Pasigenda strateginio požiūrio

Verslo konsultantas pastebi, kad Lietuvos verslininkams konsultavimo labai reikia. Neretai jis pasigenda ir pačių elementariausių žinių. „Man tai buvo labai gerai matyti tada, kai dirbau banke. Ten, būdavo, ateina verslininkas ir tu matai, kad jis nelabai gaudosi finansų srityje, net nežino, kas yra balansas. Tačiau jis kažką daro. Galiausiai padariau išvadą, kad verslą skatina tokios išskirtinės savybės. Žmogus galbūt visiškai nesigaudo verslo struktūroje, bet turi gebėjimą, pavyzdžiui, lengvai susitarti su kokiais nors savivaldybių darbuotojais. Taip tie verslai ir sukasi. Tačiau tie verslai juk trumpalaikiai, nes tokie vadovai nesugeba nei tartis su darbuotojais, nei kurti strategijos, o ir tobulėti nenori“, – teigia D. Berškys.

Tačiau verslo tvarumui užtikrinti reikia gerokai daugiau. „Todėl aš ir sakau, kad su šia metodika galima užsitikrinti stabilų 17 proc. augimą. Su ja suvaldai procesus bei rezultatus, o tada tikimybė, kad staigiai ir netikėtai užlinksi, yra labai maža. Jeigu tu stabiliai engsi visus savo darbuotojus, atsiradus pirmam sunkumui jie tave paliks. Tada bus viskas“, – įsitikinęs verslininkas.

D. Berškys pastebi, kad verslininkai dažnai patys save stumia į kampą. Jie paprasčiau užsidaro savyje ir tiesiog atsisako mokytis, keistis. Prie gero tai niekad nepriveda. „Pažintys, jų tinklas yra labai svarbu. Pažintys versle yra viskas. Tačiau tai tik viena dalis. Ne mažiau svarbu tai, kad per jas tu pasidaliji patirtimi. Juk nėra vienos taisyklės, pavyzdžiui, kaip elgtis su darbuotojais. Kiekvienas verslininkas pereina savo kelią krumpliais. Aš juk pats esu patyręs bankrotą ir dabar žinau, kad daugelį dalykų daryčiau visiškai kitaip. Verslininkas privalo aktyviai visur dalyvauti, nes tik taip turės daug informacijos ir bus universalus“, – aiškina pašnekovas.

Gyvenimas pats atvedė į reikiamą vietą

D. Berškys pripažįsta, kad jam pačiam kartais keista pagalvojus, kaip likimas jo gyvenime viską sudėliojo į vietas. Veterinaru jis taip nė dienos ir neišdirbo. Vienas gana spontaniškas sprendimas padėjo surasti tikrąją aistrą ir galiausiai viskas susidėliojo taip, kaip reikia. „Gyvenimas mane natūraliai atvedė čia. Jeigu nebūtų buvę to pirmojo verslo, šiandien tikriausiai ir būčiau veterinaras. Tačiau kažkoks impulsas sakė: „Pasidomėk šituo dalyku.“ Ir mane tai užvedė. O jeigu tai užveda, vadinasi, tai atitinka tavo asmenį. Tai buvo toks organiškas, natūralus augimas. Tai, kad dabar esu čia, nulėmė mano praeities veiksmai. Tiek kepykla, tiek darbas konsultaciniame versle, tiek banke“, – sako verslininkas.