Prieš keletą metų sėdmaišiai lietuvių interjere buvo tikra egzotika. Dauguma buvome pripratę prie standartinių sofų, minkštų fotelių ar apvalių pufų. Vilnietis Remigijus Balčiūnas yra iš tų žmonių, kurie savo būstui ieškojo naujovių ir neįprastų sprendimų. Sėdmaišiais susidomėjęs vyras tinkamų jų mūsų šalyje nerado. Tačiau nėra to bloga, kas neišeitų į gera. Pabandęs pasisiūti pats, dabar Remigijus jau turi nuosavą elektroninę sėdmaišių parduotuvę skambiu pavadinimu puskupusku.lt.

Prieš penkerius metus tuomet vos per dvidešimt perkopęs vyras dirbo samdomą informacinių technologijų inžinieriaus darbą. Įsirengdamas būstą Remigijus itin susidomėjo sėdmaišiais ir aktyviai pradėjo ieškoti apie juos informacijos. Jis naršė internete, lankėsi baldų prekybos vietose, tačiau norimo baldo vis tiek nerado.

„Visi tuo metu Lietuvoje gaminami sėdmaišiai buvo nekokybiški ir neišvaizdūs. Nors kaina nebuvo aukšta, įsigyti tokio baldo tikrai nesinorėjo“, – pripažįsta Remigijus.

O štai užsienyje jau buvo didelis sėdmaišių pasirinkimas. Deja, įvairiausių spalvų, dydžių ir formų baldai kainavo nuo 1 000 iki 1 500 litų. „Pamaniau, kad šitokios sumos mokėti nenoriu, ir nutariau pasigaminti pats. Nusipirkau medžiagos, susiradau siuvėją ir pasisiuvau. Ir dabar pamenu, kaip ant jo atsisėdęs nebenorėjau pakilti“, – šypsosi vyras, prisimindamas savo pirmą sėdmaišį.

Kai pastebėjo, kad Lietuvos rinkoje tokio baldo nėra, Remigijui kilo mintis pagaminti jų daugiau ir mėginti parduoti. Taip jis pasisiuvo dar aštuonis sėdmaišius ir juos pardavė draugams bei pažįstamiems.

„Kadangi esu baigęs informacines sistemas, netrukus nutariau sukurti interneto svetainę, kurioje žmonės galėtų matyti visą informaciją ir įsigyti baldą. Taip atidariau elektroninę parduotuvę, įregistravau individualiąją veiklą ir po truputį pradėjau savo verslą“, – pasakoja Remigijus. Pradžioje klientų vyras ieškojo per pažįstamus ir draugus, o vėliau pasitelkė sistemą „Google“. Papildomos reklamos, kaip prisipažįsta, nenaudojo, tačiau netrukus elektroninė parduotuvė ėmė sparčiai populiarėti.

„Porą metų dirbau ir samdomu darbuotoju, ir savo verslą turėjau. Kai pamačiau, kad jau nespėju ir pradedu prarasti užsakymus, nuolatinį darbą teko palikti“, – teigia pašnekovas. Nors buvo neramu išeiti iš darbo, netrukus vyras įsitikino nesuklydęs – jam nebereikėjo dirbti naktimis, o sėdmaišių verslas augo. Kaip prisipažįsta Remigijus, didelių investicijų projektui nereikėjo – viskas buvo pradėta su 300 litų. „Iš kiekvieno atlyginimo atseikėdavau kelis šimtus litų ir taip po truputį įsivažiavau. Vėliau ryžausi pasiskolinti iš draugų, bet didžiausia skola siekė apie 10 tūkst. litų. Dabar visos skolos atiduotos. Džiaugiuosi, kad galiu visiškai pragyventi iš šio verslo“, – teigia Remigijus.

Šiuo metu puskupusku.lt – elektroninė baldų parduotuvė, sėdmaišiais prekiaujanti ir Lietuvoje, ir užsienyje. Taip pat šis prekių ženklas bendradarbiauja su keletu partnerių mūsų šalyje, kurie užsiima šių baldų prekyba didžiuosiuose miestuose. Kiekvieną mėnesį įmonė pagamina 200–300 įvairių sėdmaišių.

„Ateityje planuojame daugiau eksportuoti į užsienį. Dabar galime iš to pragyventi, tačiau norint normaliai uždirbti reikia plėstis į kitas šalis“, – pripažįsta pašnekovas. Projekto pavadinimą verslininkas galvojo ilgai. Pasak jo, kadangi tai nestandartinis baldas, norėjosi ir nestandartinio pavadinimo. Be to, Remigijus siekė, kad jį lengvai įsimintų žmonės. Galiausiai gimė smagus „Puskupusku“.

„Būti samdomu darbuotoju gerokai paprasčiau nei verslininku. Į nuolatinį darbą ateini, padirbi ir išeini, o kai jau dirbi sau, triūsi daug daugiau, esi priverstas atiduoti visas jėgas. Kita vertus, žinai, kad tavo galimybės yra neribotos, kad pasistengęs gali uždirbti tiek, kiek nori, kad tai priklauso tik nuo tavęs“, – teigia Remigijus.

Anot jo, pradedančiam verslininkui svarbiausia yra užsispyrimas. „Verslo pradžioje, neturint patirties, dažnai atsiranda įvairių sunkumų, pasitaiko nelaimių: tai apsiskaičiuoji, tai suklysti. Linkiu po tokių nesėkmių niekuomet nepasiduoti ir judėti toliau. Jeigu suklydai – išanalizuok savo klaidą, pasimokyk iš jos ir važiuok toliau“, – nuoširdžiai pataria verslininkas.