Birželio mėnuo studentams paprastai kelia nerimą. Prieš akis sesija ir diplominio darbo gynimas. Ko gero, kiekvienas iš mūsų žino, kokios nelinksmos būna tos kelios bemiegės naktys prieš atiduodant darbą universitetui ar laukiant gynimo. Studentai dažnai abejoja dėl savo darbo taisyklingumo, autentiškumo. Ar viską teisingai pacitavau, ar nieko nepamiršau? Šias baimes galima pamažu pamíršti, nes lietuviška plagiato tikrinimo sistema plag.lt veikia sėkmingai, o jos kūrėjai tikisi amžiams išspręsti plagijavimo problemą. Su sistemos kūrėju Chorstu Klausu pasikalbėjome apie sistemos istoriją, misiją ir plagijavimo priežastis.

Darbui įkvėpė košmaras

Ch. Klausas sako, kad idėja sukurti tokią sistemą kilo pačiam rašant bakalauro darbą. „Juk ir jūs turbūt buvote studentas. Argi rašant diplominį darbą nekilo klausimas, ar tik nebus plagiato? Bakalauro darbą rašiau sąžiningai, jis ir buvo iš šitos srities: plagiato sistemos verslo modelio kūrimas.

Vis dėlto rašydamas nerimavau, o vieną naktį susapnavau baisų sapną. Mane pagavo dėl plagiato. Pabudau manydamas, kad išmes iš universiteto. Ta idėja kažkaip ir liko, todėl pamaniau, kad tikrai verta sukurti tokią sistemą. Aišku, studijuodamas nespėjau, bet padariau tai baigęs universitetą“, – lemtingą sapną prisiminė projekto „Plag.lt“ kūrėjas.

Ji pripažįsta, kad baigiamųjų darbų autentiškumas Lietuvoje yra opi problema. Pirkti darbus tapo kone norma, o ir plagijavimo atvejai vis dažnesni.

„Kai gyniau darbą, gavau devynis. Šalia manęs sėdėjo žmogus, kuris neatsakė nė į vieną klausimą. Darbas buvo akivaizdžiai ne jo, bet jis gavo aštuonis. Jeigu komisija praleidžia žmones, kurie net nesugeba apginti darbų, tai problemos reikėtų ieškoti čia.

Tačiau mūsų tikslas yra kitas. Norime suteikti žmonėms įrankį, kuriuo galėtų pasitikrinti darbą. Gali rašyti sąžiningai, bet jei ką nors netyčia paliksi, prie tavęs gali prikibti“, – kalbėjo verslininkas.

Būtent tokiais atvejais „Plag.lt“ labiausiai praverčia. Sistema parodo, kiek procentų darbe yra plagiato, kuriose vietose daugiausia neautentiško teksto.

„Procentas apskaičiuojamas matematiškai paprastai – tiesiog apskaičiuojama, kokia yra teksto apimtis ir kokia dalis sutampa su kitų tekstų turiniu. Ne viskas yra plagiatas. Jeigu žmogus viską teisingai pacituoja, sistema nelaiko to plagiatu. Tačiau būna, kad citatos tvarkingas, o iš tikrųjų kokie trys puslapiai paimti iš kito darbo. Aptikimas yra tiesiog mechaninis apskaičiavimas, kokia teksto dalis sutampa su jau esančiais darbais. Kita vertus, tas skaičius ne viską lemia. Jeigu sistema rodo, kad 20 proc. teksto sutampa, tai dar nereiškia, jog darbas yra plagiatas. Mes įdiegėme ir koncentracijos funkciją. Ji parodo, kokio dydžio yra sutampančios vietos“, – dėstė Ch. Klausas.

„Plag.lt“ duomenų bazėje yra apie pusantro milijono darbų. Sistema veikia panašiai kaip „Google“ – atlieka paiešką pagal identiškus sakinius.

„Mes atlikome tyrimą, aiškinomės, iš kur dažniausiai plagijuojama. Aišku, „Wikipedia“, baigiamųjų darbų kaupykla elaba.lt, žinių, specializuoti portalai. Šie šaltiniai buvo atrinkti po ilgo tyrimo“, – sakė pašnekovas.

Tikslas – išnaikinti plagijavimą

Ch. Klausas sako, kad studentai plagiato palieka ir per neapsižiūrėjimą. Dažnas studentas baigiamąjį darbą pradeda rašyti likus kokiems mėnesians iki pristatymo termino. „Kadangi šaltinių yra daug, žmonės juos dažnai tiesiog pamiršta įvardyti. Didžioji dalis darbus pradedama rašyti vėlai. Mes tai matome pagal tikrinimus. Jie naudoja daug šaltinių ir palieka netyčinio plagiato. Studentai tikrindamiesi mūsų sistemoje bent netyčinį plagiatą spėja eliminuoti.

Yra ir kita kategorija žmonių, kurie plagijuoja sąmoningai, nes taip paprasčiau. Jie stengiasi perfrazuoti tekstą, deda kirilicos raides ar kitaip bando apeiti sistemą“, – nesėkmingus bandymus gudrauti vardijo jis.

Pasak pašnekovo, universitetų dėstytojai suinteresuoti, kad plagiato problemos neliktų. Nors jie ir perskaito gausybę darbų, be patogaus įrankio tiesiog fiziškai negalima visko susekti.

Dabar net 15 proc. registruotų „Plag.lt“ vartotojų yra dėstytojai. „Šiek tiek nustebino, kaip dėstytojai sąžiningai bando spręsti plagiato problemą. Iki šiol jie tiesiog neturėjo įrankių. Žmogus turi kokius penkiasdešimt darbų, tad nesėdės ir netikrins kiekvieno sakinio atskirai. Tikrai sulaukiame daug padėkų, pagyrimų. Kas kelias dienas parašo koks nors dėstytojas ir padėkoja už sistemą, duoda kokį pasiūlymą. Juos mes visada stengiamės panaudoti“, – teigė sistemos kūrėjas.

„Mūsų tikslas yra padaryti, kad plagiatas taptų vakarykšte problema. Norime, kad apie jį viešumoje net niekas nekalbėtų. Yra įrankis, studentai ateina ir pasitikrina savo darbą, dėstytojai irgi patikrina. Kuo mažiau gyvenime problemų, tuo geriau. Kuo daugiau atsiras iniciatyvų, sprendžiančių problemas, tuo geriau. Mes koncentruojamės į šios problemos sprendimą. Kaip kadaise pasaulis susidorojo su raupais, taip mes bandome gydyti plagiato ligą. Tikimės, kad pavyks. Tendencijos rodo, kad viskas eina į gera“, – sake Ch. Klausas.