Papasakosiu tavo istoriją, per daiktą, užkoduotus simbolius jame, čia bus svarbi net mažiausia detalė, nes ji primins man tave – brangaus žmogaus gyvenimą. Pasakosiu, ką tu mėgai, kokie buvo tavo būdo bruožai ir tai bus tarsi mūsų tiltas sujungiantis čia likusius artimuosius su mirusiuoju. Eglė Balčiūnienė kartu su kitais menininkais kuria jaukias, šiltas, skoningas, individualias, kitokias urnas memorus-urnos.lt

Kurį laiką moteris dirbo su netektimi susijusioje srityje, todėl apie kitokių urnų poreikį išgirdo iš klientų. Jie kalbėjo, kad tai turėtų būti kažkas jaukaus, šilto, skoningo, individualaus. Todėl natūraliai Eglė Balčiūnienė pradėjo rinkti informaciją apie tuo metu susiformavusią urnų rinką ir jų pasiūlą.

Žinia, kad daug urnų atvežama iš Kinijos ir Lenkijos nedžiugino: „Lietuva nuo baltų laikų turi kremavimo istoriją, nuo seno yra aprašoma kaip didinga, miškinga, derlinga šalis, su giliomis amatų tradicijomis. Mano vizija buvo, kad kiekvienas žmogus turėtų galimybę tinkamai ir deramai išlydėti savo artimąjį pagal savo konkrečius poreikius. Urnas kurtų talentingi mūsų šalies menininkai, jos būtų ne tik estetiškos, kokybiškos, sukurtos ir pagamintos čia, Lietuvoje“, – pasakoja idėjos autorė.

Renkant informaciją suprato, jog rinka nepatenkina visų klientų poreikių, išlydėti artimąjį pagal savo turimą viziją, kuri atspindėtų mirusį žmogų, jo charakterį, pomėgius ar kitus reikšmingus dalykus. Tai skatino ieškoti galimybių duoti klientui tai, ko jis nori.

„Nusprendusi rimčiau žengti į tai, pirmiausia pagalvojau apie Vaidą Bartusevičienę. Su ja bendravome daug metų, turime skirtingas kompetencijas, tačiau labai panašų vertybinį požiūrį“, – pasakoja pašnekovė. Diskusijos su Vaida įnešė dar daugiau idėjų, kaip tai būtų galima įgyvendinti. Moterys suprato, kad labai svarbu kokie žmonės prisidės prie šio projekto: „Tikėjome tuo, ką darome, o darant kilo dar didesnis noras kurti, taip subūrėme aplink save žmones, kurie matė tame gilesnę prasmę, įsitraukė į šį projektą. Taip šioje sakralioje išlydėjimo srityje atsirado menas ir tvarumo idėjos“.

Idėja svarbiau už generuojamas pajamas

Pradėjus įgyvendinti šią idėją suprato, kad nebus lengva, kad rezultatų galbūt reikės laukti kelerius metus. Ne visi kūrėjai norėjo prisidėti išgirdę apie gaminio specifiką ir darbo sritį. Toks nišinis verslas ir idėja rizikingi, nes kiti paslaugos tiekėjai prisitaikę veikti įprastose konkurencinėse aplinkybėse, atitikti standartinį kliento poreikį. Todėl pašnekovė mano, kad susiduria su dviem dideliais iššūkiais: „Pirmas – reikia sugebėti pasiekti savo klientą per labai ribotą laiką, antras – žvelgiant ilgalaikėje perspektyvoje turime keisti žmogaus požiūrį į artimojo mirtį, suprantant, kad tai natūralus žmogaus egzistavimo žemėje procesas. Tuomet žmogus patyręs artimojo netektį bus pajėgus greičiau susitvarkyti su stresu ir esamoje, nors ir sudėtingoje situacijoje, priimti logiškus, t.y., kiek labiau racionalius ir apgalvotus sprendimus“, – sako Eglė.

Eglė šiuo atveju apgalvotai prisiėmė šio verslo rizikas, turi netradicinį požiūrį, kad idėja svarbiau už generuojamas pajamas: „Nebijome klysti, nes sąlyginai einame netradiciniu keliu – nesiorientuojame į masinės gamybos produktą, siekiame likti nišiniu verslu ir tenkinti išskirtinius poreikius“.

Iškeliavusiojo istorija žemėje

Kūrėjų tikslas, kad urna būtų pasirenkama galvojant apie mirusįjį, pasakotų jo gyvenimo istoriją, o ne būtų perkama tik dėl, kad tokio sakralaus daikto kaina gera arba, kad tuo metu nėra iš ko rinktis. Į šį kūrybos procesą įsitraukia vis daugiau kūrėjų, bendraminčių, tokiu būdu suteikiama galimybė klientui rinktis. „Kartu keičiame žmonių požiūrį į atsisveikinimo sritį, darydami ją jaukesne, estetiškesne. Suprantame, kad tai ilgas ir sunkus procesas“, – pasakoja pašnekovė.

Kuriant urną, kai stengiamasi išgirsti poreikius su klientu užsimezga nors ir trumpalaikis ryšys, bet jis būna tikras ir nuoširdus. Klientai labai šviesūs, išskirtiniai, požiūriu brandūs žmonės, pirma galvojantys apie šviesų artimojo atminimą, o tik po to apie savo skausmą. Svarbi kiekviena detalė, nes ji pasakoja apie brangaus žmogaus gyvenimą, pomėgius, charakterį ar daug kitų svarbių dalykų. Urnos kūryba tampa tarsi tiltas jungiantis artimuosius ir mirusįjį.

Ne visi klientai nori bendrauti tokiu metu, tuomet mieliau renkasi išsirinkti urną internetinėje parduotuvėje. „Tokį sprendimą mes gerbiame, stengiamės visą reikiamą informaciją perduoti elektroniniu paštu be tiesioginio įsikišimo“, – pasakoja Eglė.

Populiarėja ekologiškos urnos

Verslas pradėtas su asmeninėmis investicijomis. Gautos pajamos investuojamos į plėtrą, klientų patirties gerinimą, švietimą. Taip pat naujų produktų kūrimui, paieškoms. Ne visi bandymai pasiteisino, tačiau tik sėkmingi kūriniai išvydo dienos šviesą.

Pastebimas populiarėjantis ekologiškų gaminių pasirinkimas. Todėl urnų gamybai ieškomos medžiagos draugiškos aplinkai: natūralios medienos, molio ar gerai absorbuojamos medžiagos – bičių vaškas, smėlis ar net kavos tirščiai. Dėl besikeičiančio santykio su religija išaugo poreikis neutraliam religijai, mediniam, laikinam mirusiojo vietos žymėjimo ženklui. (vietoj medinio laikino kryžiaus).

Eglė mano, jog šioje specifinėje verslo šakoje reikia išlaikyti rimtį, todėl intensyvios sklaidos netaiko. Klientas jas randa per aktyvią paiešką internete. Labai pasiteisinusi rinkodaros priemonė – rekomendacija.

Motyvacija – atgalinis ryšys, žmonių padėkos, nuoširdžiai dirbantys partneriai ir kūrėjai, šeimos palaikymas: „ Jei galėtume čia viešai jiems padėkoti, tai labai norėtume tą ir padaryti – ačiū už tai, kad esate“, – dėkoja Eglė.