Su Tadu Sperausku, vienu iš robotikos sprendimus kuriančios įmonės „Dukubu“ įkūrėju, kalbėjomės ilgai. Šiaip apie dalykus. Daugiausia apie tai, kokios technologijos šiuo metu ruošiamos ir kaip jos pakeis pasaulį. Kalbant apie tokius dalykus dažniausiai tenka pripažinti, kad mūsų įsivaizdavimas gana dažnai pasmerktas neišsipildyti. Taip jau yra, kad technologijų įtaką visuomenės vystymuisi (ir atvirkščiai) numatyti labai sunku. Tačiau viena visgi aišku – robotikos srityje mūsų laukia tikrų tikriausia revoliucija. Ir įmonė „Dukubu“ yra pasirengusi būti jos dalimi.

Nepabijojo išeiti iš komforto zonos

„Dukubu“ šiuo metu yra dviejų žmonių komanda. Robotikos ir automatizacijos sprendimus įmonės laboratorijoje kuria T. Sperauskas ir jo kolega Saulius Bartkevičus. Verslo jie nutarė imtis vaikydamiesi savo senų svajonių.

„Abu dirbome vienoje tarptautinėje bendrovėje. Užsiėmėme infrastruktūros projektais. Tai nebuvo nei robotika, nei automatika. Buvome labiau projektų vadovai, o ne inžinieriai. Tai buvo labiau organizacinis darbas. Tačiau tai nebuvo dalykai, kurių mes mokėmės universitetuose. Taigi dirbome srityje, kurioje patogiai ir saugiai jautiesi, bet supratome, kad mums patiems trūksta iššūkių. Juk esame inžinerinio kirpimo žmonės, kurie nori prisiliesti prie technikos ir jos kūrimo. Supratome, kad norime sugrįžti prie to, ką darėme universitetuose: robotikos, dirbtinio intelekto. Tai juk šių dienų pomėgis“, – sako T. Sperauskas.

 

„Sutinku su nuomone, kad robotai atliks vis smulkesnes, tikslesnes užduotis. Tokia ir mūsų vizija – kurti robotikos sprendimus kiekvienam“

T. Sperauskas

 

Dar dirbdami toje didelėje bendrovėje būsimieji verslo partneriai sugalvojo ir pirminę idėją – kameros slankiklį. Idėja juos taip pagavo, kad pagaliau teko pasirinkti. „Turėjome tik idėją ir iš pradžių bandėme ją įgyvendinti vakarais bei savaitgaliais. Tačiau greitai pamatėme, kad viską suderinti sunku. Juk turi atsidėti kūrybai. Nebus taip, kad savo darbe išsitrauksi lituoklį ir pradėsi dirbti prie savo robotuko. O vakarais juk laukia šeimos. Galiausiai susitarėme su darboviete ir atsisveikinę įkūrėme savo nedidelę įmonę“, – pasakoja pašnekovas.

Proga panaudoti viską, ką moki

T. Sperauskas teigia, kad posūkis į robotiką buvo visiškai natūrali gyvenimo tąsa. Jis juk visada buvo „tiksliukas“, kuriam mokykloje labiausiai patiko matematika, fizika, chemija. Pašnekovas iki šiol atsimena, kaip stojant į pasirinktas automatikos ir valdymo studijas jį masino programos aprašyme perskaitytas sakinys, žadantis, kad po penkiolikos metų robotai bus valdomi mintimis.

„Linksmiausia tai, kad nuo tada praėjo apie penkiolika metų ir tokie robotai jau iš tikrųjų egzistuoja. Robotika mane žavi tuo, kad joje tarsi susijungia visos techninės specialybės. Jeigu domiesi fizika, matematika, programavimu, tai visus šiuos dalykus gali apimti robotika. Tai reiškia, kad turi visa tai žinoti. Turi nuolat mokytis. Pavyzdžiui, pačioje pradžioje mums trūko mechaninių žinių. Teko patiems mokytis, kaip, tarkim, išsipjauti reikiamą detalę. Tačiau mums visa tai buvo įdomu. Vėliau įsigijome ir trimatį spausdintuvą. Išmokome programuoti mikrovaldiklius. Gavome progą vienam projektui atiduoti visa, ką žinojome“, – atskleidžia verslininkas.

Tą savo pirmąjį robotą – kameros slankiklį „Dukubu“ jau pristatė rinkai. Parduodamas ir nuomojamas produktas tapo pagrindu tolesnei veiklai. „Kol jis nebuvo pabaigtas, mes net savo interneto puslapio neturėjome, nes tiesiog norėjome turėti, ką parodyti. Tačiau kūrybinis procesas toli gražu nesibaigė. Tas kameros slankiklis įkvėpė daugybę kitų idėjų. Gamybos procesas leido pasijusti stipresniems. Pavyzdžiui, sukūrėme rotatorių, ant kurio padėjus, pavyzdžiui, obuolį, galima nuskenuoti jo trimatį modelį. „NanoAvionics“ sukūrėme specialų besisukiojantį stenduką, kuris jiems padeda pristatyti palydovą. Abiejų šių technologijų užuomazgos buvo tas mūsų pirmasis kameros slankiklis“, – teigia T. Sperauskas.

Ateitis kelia entuziazmą

„Dukubu“ labai gerai demonstruoja, kur link juda robotika. Prieš dešimtmetį sunku būtų buvę ir pamanyti, kad dviejų žmonių komanda gali sėkmingai kurti robotikos sprendimus. Dabar tai visiškai įmanoma, ir robotų smulkėjimo, individualėjimo tendencija tik stiprės.

„Sutinku su nuomone, kad robotai atliks vis smulkesnes, tikslesnes užduotis. Tokia ir mūsų vizija – kurti robotikos sprendimus kiekvienam. Mūsų kameros slankiklis yra labai geras pavyzdys. Jie juk jau egzistuoja, bet kainos siekdavo apie 15 tūkst. eurų. Taigi buvo prieinami tik turintiesiems labai dideles galimybes. Mes siūlome tą patį efektą už maždaug 20 kartų mažesnę kainą. Ir tokių produktų tik daugės. Jie atliks vis smulkesnes užduotis. Su laiku robotai atsiras vis įvairesnėse darbo vietose. Ypač tokiose, kuriose užduotys yra labai sudėtingos, bet jas reikia nuolat atkartoti“, – sako pašnekovas.

Taigi prasideda tikra robotikos revoliucija. Kita jos pakopa turėtų būti intelektualesnė robotika –visų pirma paslaugų srityje. Pavyzdžiui, robotai parduotuvėse ar net medicinos įstaigose tiesiogiai bendrautų su žmonėmis, atliktų tam tikras užduotis, kurias reikia atkartoti. Robotikos sprendimai vis smulkės ir tobulės, todėl netruksime įsitikinti, kaip stipriai jie palengvins ir pakeis mūsų visų gyvenimą.

„Seniau mums juk reikėjo labai daug atsiminti. Dabar mums to nebereikia. Todėl ir mūsų smegenys jau ima kitaip veikti. Vietoj informacijos kaupimo svarbesniu dalyku tampa jos paieškos. Net įdomu, kaip visuomenė atrodys po kokių penkiolikos metų. Sunku ir įsivaizduoti. Juk nuo „Facebook“ starto praėjo vos dešimtmetis, o jis sugebėjo taip stipriai mus pakeisti. Keisis pati visuomenės mąstysena, o tie pokyčiai, savo ruožtu, labai veiks technologijų vystymąsi. Štai dabar prasideda virtualiosios realybės era. Manau, po penkiolikos metų ji mums bus tokia natūrali kaip ir koks „Facebook“. Žodžiu, artėjame prie matricos… Veikti mums tikrai bus ką. Ir mūsų tikslas bus kurti produktus, kurie skleistų gėrį ir suteiktų žmonėms daugiau galimybių“, – tikina T. Sperauskas.