Baras „One Two“ įsikūręs sostinės centre, tačiau ne kiekvienas pro šalį kad ir kasdien skubantis vilnietis žino, kokią vietą palieka šone. Tiesiog baras neturi iškabos. „Mūsų auditorija – žmonės, kurie žino, kur eina. Tikime, kad norintys patekti į barą patys ras kelią“, – sako Antanas Gumauskas (29 m.), idėjinis (ir ne tik) „One Two“ vadovas. Iš išorės nematomas baras dvelkia paslaptingumu, žadina smalsumą ir išlaisvina vaizduotę. Kad ir kokią viziją turėtumėte, šis baras – vieta, kuri nenuvils ir, tikėtina, pranoks lūkesčius.

Tuščia niša

Paklaustas, ką veikė iki baro „One Two“ atidarymo, A. Gumauskas šyptelėjo: „Gyvenau.“ Iš Marijampolės kilęs verslininkas net dešimt gyvenimo metų praleido Vokietijoje – dirbo komunikacijos ir rinkodaros srityse.

„Būdavo, grįžtu į Vilnių atostogų ir taip norisi kur nors išeiti, tačiau nėra kur. Paprastai sakant, baras atsirado reaguojant į tokios vietos trūkumą. Klasikinio kokteilių baro, kur gali gauti gerą gėrimą, gerą taurę, girdėti gerą muziką, kur susirenka geri žmonės, kuriems šie dalykai svarbūs, Lietuvoje nebuvo, – A. Gumausko įsitikinimu, idėjos įgyvendinti vieną ar kitą sumanymą iš dangaus nekrinta. – Idėja atsiranda matant, kad kažko trūksta.“

„Taigi baigęs savo darbus Vokietijoje į Vilnių grįžau žinodamas, ką čia veiksiu. „One Two“ užpildė tuščią nišą. Tačiau sėkmei pasiekti reikia ne vien nišos, reikia, kad veikla, kuria užsiimi, būtų tavo pomėgis, sritis, kurią išmanai geriau nei kiti. Man šis baras ir kavinė (kalbama apie kavos barą „No Sugar“) viršuje – it du kūdikiai, padedantys realizuoti idėjas“, – aiškina verslininkas.

Iki mažiausių detalių

„Esu reiklus ir smulkmeniškas, bet būtent dėl šių savybių baras yra toks, koks ir turėtų būti. Kiekviena detalė: nuo to, kaip statybininkas klojo grindis, kokias vinis kalė, iki to, koks žodis ir kokiu šriftu užrašytas meniu. Kiekviena detalė – svarbi.

Tai žino ir čia dirbanti komanda: žmogus, dirbantis su muzika, atsakingas už kiekvieną garsą, barmenas žino, kodėl renkamės medinius pagaliukus, nenaudojame šiaudelių ir kodėl naudojame krištolines taures, pagamintas iš bavariško krištolo, – mintimis dalijasi pašnekovas. – Pasitelkę visą turimą biudžetą iš pasaulio surinkome viską, ką galėjome surinkti geriausia.“

Kas yra baras?

Paprašytas pateikti baro sąvoką, A. Gumauskas neužtrunka: „Man baras – kaip sportinis automobilis: sportinis automobilis yra sportinis automobilis, baras yra baras. Manau, daiktus reikia vadinti savo vardais. Jei yra užkandinės, restoranai, kavinės – taip ir sakykime. Vietos, kur pilstomi gėrimai, o šalia duodama dešros, vadinamos barais. Taip būti neturėtų. Baras yra baras, tai vienas žodis, kaip ir žodis „meilė“. O kas yra meilė? Tai didžiausias jausmas. Baras – vieta, į kurią tu ateini, atsisėdi, gauni kokybišką gėrimą ir gerų emociją.“

Lietuviškas požiūris

„Tiek pats, tiek visi baro darbuotojai esame įsitikinę, kad lietuviai nusipelnė mėgautis geru produktu. Yra žmonių, kurie nebesako, kad jiems nesvarbu, ar valgys dešrą už tris, ar už trisdešimt šešis litus, svarbu, kad tai būtų dešra. Lygiai tas pats su gėrimais. Yra skirtumas tarp to, ar šiandien gersiu gėrimą iš skardinės, ar laikysiu taurę ir galvosiu: „Dvidešimt metų dirbau, kad leisčiau sau naktį išeiti į barą ir išgerti tokį kokteilį, kokio dar nesu ragavęs.“ Mes tikime, kad Lietuvoje netrūksta žmonių, kuriems tai svarbu, taigi stengiamės jais pasirūpinti, pažadinti šypsenas jų veiduose“, – mintimis dalijasi A. Gumauskas.

„Vis dėlto dauguma lietuvių tenkinasi vidutine ar žemesne kokybe, – pastebi pašnekovas ir pateikia pavyzdį: – Vienas mūsų barmenas dirba su ledu. Šį darbą jis atlieka preciziškai. Atsiranda žmogus, kuris ima ir pakomentuoja: „Kam to reikia? Kam reikia šitaip, jei galima paprasčiau?“

Mane toks požiūris stebina. Juk tuomet, kai esi teisininkas, negalvoji: „Reikėtų pakonsultuoti klientą. Ar verta, tai padaryti gerai?“ Tu tiesiog imi ir darai geriausia, ką gali. Tas pats su baru. Žmogus prie baro turi sakyti: „Labas, aš barmenas“, o ne „Labas, aš dar nebaigiau studijų, atėjau čia padirbėti.“ Bare „One Two“ dirbantys barmenai šia veikla užsiima, nes kokteiliai – jų aistra.“

Labiausiai džiugina klientų komplimentai ir šypsenos

Paklaustas, kaip pritraukia klientų, A. Gumauskas šypsosi: „Kas nori, tas mus randa. Šis baras skirtas draugų draugams. Norime, kad čia atėję žmonės jaustųsi gerai, taigi iškabos, pritraukiančios pakeleivius, mums tiesiog nereikia, – paaiškina verslininkas. –Žmonės, kurie pažįsta mus, įvertina. Kartą užsukę – grįžta ir padėkoja, kad atidarėme tokią vietą. Sulaukiame daug komplimentų, kurie kartais gerokai svarbesni nei piniginė išraiška.“

„Jei nebūčiau tikėjęs, kad investicijos į barą atsipirks, šiandien jo nebūtų. Jei netiki savo veikla, kam ją pradėti? – klausia A. Gumauskas ir priduria: – Tą dieną, kai nors akimirką susimąstysiu, ar verta tęsti veiklą, baras nebeveiks. Laiko abejoti nėra, galva per daug užimta dalykais, kuriuos dar reikia nuveikti.“