Blogą vadovavimą galima pakeisti. Pagrindines klaidas pakomentavo Lyderystės akademijos lektorius Tomas Jocius.

1. Vadovas nustato nekonkrečius tikslus. Komanda jaučiasi išskaidyta ir išbalansuota, jei projekto tikslas nėra aiškus ir sunku suprasti, ar darbas gerai atliktas.

„Sakoma, kad dažnai neturime laiko tinkamai suplanuoti, bet visada randame laiko perdaryti tai, kas nepavyksta. Konkretūs tikslai ir aiškus veiksmų planas padeda mobilizuoti ir kryptingai panaudoti komandos energiją. Koks komandos tikslas? Iš ko suprasite, kad tikslas jau pasiektas? Kada siekis turi būti įgyvendintas? Ką konkrečiai ir iki kada kiekvienas komandos narys atliks siekdamas tikslo? Iš ko kiekvienas supras, kad savo darbą atliko puikiai? Kodėl svarbu to siekti? Kas bus, kai pavyks? Ką darysime, jei nepavyks tikslo pasiekti iki nustatyto termino? Kokie pirmieji žingsniai? Kaip nuolat tikrinsime, ar judame tinkama linkme ir norimu greičiu? Tai klausimai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį keliant tikslus ir skirstant užduotis. Kuo daugiau aiškumo ir mažiau vietos interpretacijai, tuo lengviau susitelkti į konkrečias užduotis ir žingsnis po žingsnio judėti užsibrėžtų tikslų link“, – sakė T. Jocius.

2. Blogai motyvuoja. Nemokantis ar nesistengiantis motyvuoti vadovas gali pastebėti, kad darbuotojai nenoriai dirba, yra nemotyvuoti. Klaidinga manyti, kad vien pinigai motyvuoja žmones. Vadovavimo, kaip ir motyvavimo, reikia mokytis ir nuolat tobulėti, pavyzdžiui, skaitant knygas ar lankantis seminaruose.

3. Per daug draugiškas vadovas. Nereikia būti draugu su darbuotojais, taip gali tekti greitai jiems nusileisti ar padaryti nuolaidų – juk esate dar ir draugas. O tai verslo reikalams naudos neatneš. Tai nereiškia, kad nevalia palaikyti šiltų santykių, tiesiog reikia jausti ribą, išlaikyti pusiausvyrą.

„Santykiai, kaip ir daugelis kitų procesų organizacijoje, gali būti tiek įgalinantis, tiek trukdantis veiksnys. Draugiškumas padeda, kol tai reiškia palaikymą, pagalbą, bendrus interesus, siekius ir leidžia priimti profesionalius verslo sprendimus. Kompanijoje, kurioje dirba žmonės, santykiai negali neegzistuoti, jie nuolat daro įtaką verslo procesams, todėl, aišku, verslo sėkmė priklauso ir nuo geros atmosferos komandoje“, – įsitikinęs T. Jocius.

4. Vadovas nesiunčia grįžtamojo ryšio darbuotojams arba delsia jį siųsti. Pamatę netinkamą darbuotojo veiksmą nedelsdami išsakykite nuomonę, pavyzdžiui, dėl netinkamai atsiliepto telefono skambučio, nuolatinio vėlavimo ir panašiai.

5. Vadovas neskiria dėmesio savo komandai. Per mažai skirdami dėmesio pokalbiams ir laikui su komanda rizikuojate prarasti pasitikėjimą, todėl ilgainiui bus vis sunkiau suvaldyti pavaldinius.

6. Vadovas demonstruoja blogą pavyzdį: bendrauja pašaipiai, reikalauja atlikti žeminančius darbus, rėkia ar kitaip bando žlugdyti morališkai. Tokio vadovo pavaldinys negerbs ir nekęs, o darbas jam taps kančia, kuri tik laiko ir kantrybės klausimas kiek tęsis.

„Darželyje esu girdėjęs, kaip auklėtoja bando nuraminti grupę mažylių rėkdama „AR BAIGSIT RĖKT?! KIEK GALIMA?!“ Dar įdomiau, kai taip bando užmigdyti. Prisimenate? Ne veltui sakoma, kad jei nori sužinoti, kaip restorano vadovas elgiasi su kolektyvu, pažiūrėk, kaip kolektyvas elgiasi su klientais. Turbūt sutiksite, kad vertybes geriau perduodame elgesiu ir pavyzdžiu negu žodžiais, taip, kaip ir tikime elgesiu labiau negu žodžiais. Jei nerūpi vadovui, ar nepaklausite savęs, kodėl jums turėtų rūpėti? Nuo pirmų gyvenimo dienų išmokome į šypseną atsakyti šypsena, vėliau daug dalykų išmokome tiesiog atkartodami elgesį. Net patarlę turime: „Ne žodžiais, o darbais…“ – šyptelėjo T. Jocius.

7. Nesuvokia savo pareigų. Blogai, jeigu vadovas nedeleguoja daugelio darbų darbuotojams, apkrauna save ir nelieka laiko tikrai svarbioms užduotims, kurias gali ir privalo atlikti direktorius, nešantis atsakomybės naštą.

„Dažnai verslo pradžioje vadovas yra ir strategas, ir administratorius, ir pardavėjas, ir buhalteris, ir vykdytojas, ir koordinatorius, ir taip toliau. Tai gerai, nes taip tenka daug ko išmokti. Tada ateina laikas plėsti komandą, mokyti ir skirstyti užduotis. Atsimenate situaciją, kai ką nors atidėliojote, kol kažkas kitas atliko darbą už jus? Lyg ir nesmagu, bet palengvėja, ar ne? Taip lengviausia išmokyti nedaryti. Dar lengviau išmokti. Įsivaizduokite dėstytoją, kuris užduodamas namų darbus rėžia: „Mieli studentai, atlikite darbą iki kito antradienio. Tie, kurie neatliks, turės dar savaitę jam atlikti. Jei neatliksite ir per dvi savaites, tada neliks nieko kito, kaip tik man padirbėti už jus.“

Vadovas, skyręs užduotį ar atsakomybę, bet vėliau nusprendęs imtis darbo pats, rizikuoja ir toliau viską daryti pats“, – sakė T. Jocius.