Ne pirmą kartą Lietuvoje viešėjęs lektorius Markas Lučinas (Estija), kalbantis apie stipraus mąstymo technologijas, surenka pilnas auditorijas žmonių, jau esančių versle, bet dar stokojančių patirties. Visi seminaro dalyviai, pasak lektoriaus, išeina turėdami gausybę idėjų, ką jiems veikti toliau. Po tris dienas trukusio seminaro M. Lučinas dar buvo kupinas energijos ir kiekvienam mano klausimui turėjo po keletą įtikinamų pavyzdžių. Tuo paremti ir jo seminarai.

Lietuviams reikia didelių užduočių

Paprašytas apibūdinti stiprų mąstymą, M. Lučinas mielai leidžiasi plėtoti šią temą. Pasak jo, kūrybiškiausias žmogus būna 12–13 metų. „Tuomet jį lengviausia mokyti stipraus mąstymo technologijų. Tai idealus laikas. Nuo trisdešimties žmogus jau po truputį tampa panašus į medį, nuo keturiasdešimties tai jau geras medis, o penkiasdešimties – tvirtas, brangus, poliruotas“, – apibūdina specialistas. Kalbėdamas konkrečiai apie lietuvius ir stipraus mąstymo technologijas, jis sako, kad jos mums kraštutinai reikalingas dalykas, nes lietuviai stipriai skiriasi nuo latvių ir dar labiau nuo estų. „Jūs turite labai daug energijos, esate stipri tauta, negalinti vykdyti smulkių užduočių. Jums reikia didelių, svarbių tikslų, ko nors apčiuopiamo, monumentalaus, rimto, greito, emocionalaus ir pan. Sėdėti ir kapstytis smulkmenose – ne lietuvių charakteriui. Tačiau čia slypi ir tam tikras pavojus. Atliekant svarbią užduotį, jeigu pasitaiko suklysti, tai jau iš tikrųjų“, – vieną rimtą pavojų įvardija pašnekovas.

„Mus mokė žinoti. Pažymiui, egzaminui. Universitete taip pat. O jį pabaigę – ką mokame? Žinoti ir mokėti – tai dvi iš principo skirtingos sąvokos.“

M. Lučinas

Žinoti ir mokėti – skirtingi dalykai

Stipraus mąstymo technologijos – tai algoritminis būdas valdyti savo smegenis. Tuomet mes neklystame, nes judame pagal algoritmus, mūsų mąstymas ne chaotiškas, o sklandus, valdomas. Mąstydami mes naudojamės intelektualiniais instrumentais, kuriuos kaip raktelius pritaikome konkrečiai situacijai. Žmogus, valdantis šiuos algoritmus, neįveikiamas. Pasak stipraus mąstymo technologijų trenerio, kaip jis pats prisistato, stipriu mąstymu išsiskiriantiems žmonėms neišsprendžiamų užduočių apskritai nėra.

Lektoriaus teigimu, paprastas, normalus žmogus dažniausiai naudoja du svarbiausius intelektualinius instrumentus: klaidų patikrinimo metodą ir savo susikurtus stereotipus, t. y. ieškome sprendimų remdamiesi savo patirtimi, žiniomis ir bandymų bei klaidų keliu. Pabandome vienaip, kitaip, kol pavyksta. Daugiau instrumentų mes nenaudojame. Didžiausia problema, pasak M. Lučino, yra ta, kad mūsų niekas niekada nemokė mąstyti. „Mus mokė žinoti. Pažymiui, egzaminui. Universitete taip pat. O jį pabaigę – ką mokame? Žinoti ir mokėti – tai dvi iš principo skirtingos sąvokos.“ Pasak jo, galima daug žinoti ir nieko nemokėti. „Tai ir yra paradoksas. Labai daug žinantis žmogus – mokslų daktaras, ekonomistas, finansininkas, tarptautinis žinomas ekspertas – negauna normalaus, gero atlyginimo ir vaikšto vilkėdamas nelabai brangius drabužius, važinėja pigiu automobiliu. Klausimas – kaip taip gali būti? Paprastai. Todėl, kad jis ne praktikas“, – sako pašnekovas ir priduria, kad pats stengiasi dirbti tik su praktikais, nes stipraus mąstymo technologija skirta būtent jiems.

„Nuo teoretikų mane mažumėlę pykina. Tai panašu į pokalbį su bokso treneriu, kuris teoriškai aiškina, kaip įveikti priešininką. Tu man parodyk, tuomet patikėsiu, kad tu tai moki daryti. Tad per seminarus ne tik dėstau, bet ir su dalyviais visi kartu sprendžiame praktinius uždavinius iš įvairių sričių: kriminalistikos, politikos, vadybos, reklamos, technikos, organizavimo“, – savo darbo metodus atskleidžia M. Lučinas.

Metalurgijos problemas gali suprasti ir virėja

Stipraus mąstymo technologijas kūrė ne vienas autorius. M. Lučinas – tarptautinės asociacijos ATRIS atstovas, Estijos padalinio vadovas, sako, kad mąstymo technologijos egzistuoja nuo seno, ne pirmą tūkstantmetį, jos susideda iš etapų. „Visus juos sujungti ėmėsi mūsų asociacija. Mano užduotis buvo visas žmonijos sukurtas mąstymo metodikas parengti taip, kad jos būtų suprantamos ir virėjai, ir prezidentui. Kad žmogus, neturintis specialaus išsilavinimo, gebėtų spręsti sunkiosios metalurgijos problemas ar verslą pradedantis vaikinukas suvoktų rimtus verslo principus. Nes, pasirodo, mąstymo mechanizmas yra vienodas. Svarbiausia išmokti juo naudotis, – pasitikėjimo savimi kiekvienam turėtų įkvėpti šie lektoriaus žodžiai. – Mūsų asociacijos užduotis – išmokyti žmogų būti kūrėju, išradėju, novatoriumi. Taikyti šiuos principus versle. Mes, kadangi specializuojamės stipraus mąstymo technologijas taikydami versle, pabrėžiame pelną.“

Viskas, ką darome, turi duoti pelno

Ugdant stiprų mąstymą, anot M. Lučino, svarbiausia išmokti kelti užduotį ir atskirti ją nuo priemonių. „Tai masinė problema. Pavyzdžiui, žmogus nori išmokti anglų kalbos. Jis ieško kursų, renkasi, kurie geriausi, lanko juos ir moka pinigus. Tai ne mūsų kelias. Įjungdami sisteminį mąstymą sau iškeliame teisingą klausimą: mums svarbu tikslas ar priemonės? Tikslas. Kasti ar kad būtų iškasta? Kad būtų iškasta. Dirbti ar kad darbas būtų padarytas? Kad darbas būtų padarytas. Mums mokėti ar kad mums sumokėtų? Sveikas mąstymas atsakys – žinoma, kad mums sumokėtų. Taip ir su anglų kalba. Įjungiame sisteminį mąstymą. Žvelgiame apibendrintai: visuomenėje daug žmonių, mokančių anglų kalbą ir dargi puikiai. Yra daug žmonių, norinčių šios kalbos išmokti. Dalis jų turi pinigų, kuriuos galėtų tam išleisti. Daugybė patalpų, kur galima tai daryti. Kas lieka? Surasti žmogų, gebantį dėstyti, kuris man asmeniškai patinka. Vietą, kuri man patraukli. Pakviesti norinčiuosius išmokti anglų kalbos. Paimti iš jų pinigus, dalį jų atiduoti dėstytojui, dalį – už patalpas. Taip aš pats ne tik ateisiu pasimokyti kalbos pas dėstytoją, kuris man patinka, į vietą, kuri man patogi, bet dar ir uždirbsiu. Tai ir yra stiprus mąstymas“, – konkrečią situaciją išdėsto M. Lučinas.

Mokykitės perskaityti stereotipus

Pradedantiesiems verslą, M. Lučino nuomone, labai svarbu mokėti išskaityti stereotipus. Suprasti, ko visuomenei reikia. Tik tuomet pavyks sukurti raštingą ir gerai perkamą produktą. O tam taip pat yra metodika. Jos esmę stipraus mąstymo žinovas trumpai nusako: „Pirmiausia svarbu atsakyti į klausimą, ne kas tau asmeniškai patinka, o kas tau įsiminė. O įsiminti gali nebūtinai geri dalykai. Svarbiau ne tai, kas patinka ar nepatinka tau, o tai, kas patinka ar nepatinka tavo draugams. Stereotipai paprastai neatspindi tikrovės. Pavyzdžiui, prestižiniu laikomas automobilis gali būti giriamas dėl prekių ženklo, bet kitoje įmonėje atviraujama, koks jis neekonomiškas ir griozdiškas. Tai ir yra paradoksas“, – sako specialistas, linkintis atidumo.

Būti traukinio priešaky

Be to, M. Lučinas verslo naujokams palinkėtų būti konkurencingiems ir ne kopijuoti kitus, o kurti inovatyvius dalykus. Jis juokauja, kad geriausia apsauga nuo visų pavojų – „bėgti traukinio priekyje. Tai pats patikimiausias būdas. Kol jūs kopijuosite kitų mintis, sprendimus, idėjas, svetimus verslo modelius, visada patirsite tas pačias problemas, duobes kaip ir jūsų pirmtakai, garantuotai turėsite daug problemų. Todėl reikia išmokti kurti inovatyvius produktus, rasti iškylančių problemų sprendimo būdus greitai ir profesionaliai, o tam reikalingas profesionalumas. Tiesiog reikia išmokti ir tiek. Kito kelio nėra.“

Kad Lietuvos jaunimas neišvažiuotų svetur ir pasiliktų savame krašte, M. Lučino nuomone, jam reikėtų didelių užduočių, nes mažos tiesiog neįdomios: „Ne tik kūrybinių, bet ir valstybinių. Prezidentei reikėtų turėti kūrybinę, apmokytų jaunų žmonių grupę, kuri mokėtų spręsti problemas raštingai, remdamasi stipriu mąstymu. Potencialas Lietuvoje labai didelis, tik neišnaudojamas.“