Iki tol dirbusios su lietuviškais produktais, Jurgita Krasauskienė (39) ir Jūratė Miliūtė (36) nusprendė praplėsti veiklą. Tad jau mėnesį Vilniuje, Užupyje, į buvusią vaistinę užsukę klientai gali paskanauti šviežiai spaustų sulčių naujame sulčių bare „Vaisinė“. Pašnekovės sutinka, kad sulčių verslas dar tik auga Lietuvoje, tačiau jame konkurencija aštrėja, taigi neužteks tik spausti sultis – kiekvienam sulčių barui reikės atrasti savo šarmo.

Laisva niša Užupyje

„Pati gyvenu Užupyje, todėl mačiau trūkumą: yra mėsinė, žuvinė, pyragėlių kepyklėlė – daug ko yra, bet trūko sveikesnio maisto“, – teigia J. Krasauskienė. Pašnekovės pasakoja, kad šią idėją taip pat paskatino nuomai kelta sąlyga – buvusios vaistinės patalpos išnuomojamos tik su autentiškais ten esančiais baldais. Taigi didelių pakeitimų negalėjo būti. Verslininkių tokia sąlyga neatbaidė, o kaip tik sudomino, mat tai suteikia tam tikros senovinės dvasios.

„Manome, kad tie žmonės, ypač jaunimas, kurie buvo perėję prie kavos kultūros, dabar jau labiau renkasi sultis. Jaučiama, kad Vilniuje padaugėjo sportuojančių žmonių, daugiau vyksta bėgimo maratonų. Natūralu, kad renkamasi sveikesnius gėrimus“

J. Krasauskienė.

„Mus sudomino idėja, kad tai yra vaistinė. Mūsų pačių gyvensena panaši – domimės sveiku maistu, kas atvežta į Lietuvą. Taigi vaistinė ir „Vaisinė“ yra panašu – tai kaip vaistinė, tik be cheminių vaistų. Tiesiog nuėmėme vieną raidę“, – sako J. Miliūtė.

Pašnekovės prisimena, kad dirbant su lietuviškais produktais klientams taip pat būdavo siūloma spaustų sulčių, tačiau lietuviškų produktų pasirinkimas buvo nedidelis, tarkime, žiemą būdavo tik obuoliai, morkos, burokėliai, kopūstai.

Kavą pakeis sultys?

Ar perspektyvi sulčių verslo niša Lietuvoje? Moterys teigia, kad sveikos gyvensenos tendencija auga, todėl tikisi, kad ateityje kavą pamėgę lietuviai dažniau rinksis kitą gėrimą – sultis, o šis verslas taps ne tik sezoninis.

„Manome, kad tie žmonės, ypač jaunimas, kurie buvo perėję prie kavos kultūros, dabar jau labiau renkasi sultis. Jaučiama, kad Vilniuje padaugėjo sportuojančių žmonių, daugiau vyksta bėgimo maratonų. Natūralu, kad renkamasi sveikesnius gėrimus“, – įsitikinusi J. Krasauskienė.

J. Miliūtė pastebi, kad klientų ateina įvairių: vieni nori sveikatintis, o kiti labiau vertina skonines ypatybes, todėl ieško skanesnių sulčių kokteilių: „Paklausiausi sotesni kokteiliai. Dauguma žiūri, kad būtų skanu ir galima būtų pavalgyti. Kiti kokteiliai, pavyzdžiui, su dilgėlėmis ir garšvomis yra neįprasti, nors ir skanūs.“

Sultys tampa konkurencinga niša

Pasiteiravus, kuo stengiasi išsiskirti iš kitų Vilniuje veikiančių sulčių barų, pašnekovės atskleidžia, kad sultys spaudžiamos lėtaeige sulčiaspaude, gaminami žalieji kokteiliai, atsižvelgiama į sezoniškumą, pavyzdžiui, dabar naudojamos dilgėlės, garšvos, braškės. Rudenį turėtų dominuoti morkos ir moliūgai, žiemą planuojama daugiau kokteilių gaminti iš daigų. Pagrindinių kokteilių siūloma devynių rūšių, taip pat yra dienos pasiūlymai, kurie neįtraukti į bendrą valgiaraštį. Be sulčių, galima įsigyti veganiškų desertų, ledų, džiovintų riešutų, vaisių, uogų ir pan.

Pasak verslininkių, sulčių verslas dar tik plečiasi Lietuvoje, bet jau tampa konkurencinga niša: „Kiekvienas sulčių baras turės atrasti savo šarmo, nes tik spausti sultis neužteks.“ J. Krasauskienė teigia, kad teko pasidomėti užsienyje esančiais verslo modeliais, kaip veikia sulčių barai. Šiuo metu idėjos sumanytojos pradėjo bendradarbiauti su specialiste, padedančia tinkamai sudėlioti sulčių receptus. Be to, siūlomos bent trijų dienų žaliųjų kokteilių programos, kai kiekvieną rytą klientas pasiima visai dienai skirtą savo sulčių programą.

Ko moterys palinkėtų pradedantiesiems? Kaip ir daugelis verslininkų sako – nebijoti: „Kad nebijotų daryti ir mažiau klausytų, ką kiti sako. Dažniausiai patarinėja tie, kurie nieko nedaro. Tai yra labai individualu: jei turi idėją, reikia ją įgyvendinti. Be rizikos versle nieko nepasieksi.“