Puikiai įgyvendinta geniali idėja. Ką daryti, kad taip būtų visada?

Verslas

2017.06.02

Autorius: Ieva Drungilaitė

Temos: , .

Puikiai įgyvendinta geniali idėja. Ką daryti, kad taip būtų visada?

Pardavimų direktorė Guoda Žūkienė ir UAB „Ink Idea“ direktorė - Ugnė Chlynovienė BFL/Vyginto Skaraičio nuotr.

Tinkama ir kokybiška reklama – nuolat daug diskusijų sukeliantis objektas. Neretai idėja, pereidama per kūrybininkus, vadybininkus ar gamybininkus, pasikeičia negrįžtamai ir nepateisina užsakovo lūkesčių. Ką daryti, norint to išvengti, pasakoja UAB „Ink Idea“ direktorė Ugnė Chlynovienė.

Svarbiausios kliūtys

Anot U. Chlynovienės, pats pirminis nesusikalbėjimo barjeras atsiranda jau tada, kai bandoma suvokti, ko tikisi klientas. Išsiaiškinus tai, galima sakyti, žengtas pirmas žingsnis sėkmės link. Visgi dar laukia kitos dvi nesusikalbėjimo rizikos.

Tenka pripažinti, meniški ir fantazijos nestokojantys kūrybos žmonės gerokai skiriasi nuo stiprius techninius įgūdžius ir loginį mąstymą išvysčiusių gamybininkų, todėl nieko keista, kad idėjos įgyvendinimo kelyje susiduriama su tarpusavio suvokimo, o kartais ir realaus išlaidų ar galimybių įsivaizdavimo spragomis.

 

„ Įmonės samdosi net savotiškus tarpininkus, taip besistengdamos pagerinti susikalbėjimą.“

U. Chlynovienė.

 

„Pirma nesusikalbėjimo rizika – tai kūrybininko, dizainerio gamybinių žinių trūkumas ar visiškas nebuvimas, kai klientui parduodama nereali „wow“ idėja, kurios realiai įgyvendinti paprasčiausiai neįmanoma, arba išlaidos būna neadekvačiai didelės. Tuomet prasideda ilgas „ping pong“ žaidimas tarp kliento, kūrybininko ir gamintojo (jei tai skirtingi vienetai), kurio rezultatas yra visiškai nepanašus į tą, kurio tikėtasi. Kuriant individualų projektą, reikalingas komandinis skirtingos patirties ir gebėjimų darbas, nes dažnai ne idėja yra įgyvendinama, o esama medžiaga ar gamybinis sprendimas skatina idėją“, – teigia U. Chlynovienė.

Antroji rizika slypi jau išėjus iš kūrybinio lygio. Galbūt kiek netikėta, tačiau antrasis nesusikalbėjimo barjeras atsiranda tarp vadybininko ir gamybininko.

„Kitas nesusikalbėjimas gali būti tarp vadybos ir gamybos. Įmonės samdosi net savotiškus tarpininkus, taip besistengdamos pagerinti susikalbėjimą. Projektų vadovai ar vadybininkai, besistengdami įtikti klientui, dažnai prižada daugiau, nei realiai galima įgyvendinti, arba, aklai vykdydami kliento norus, vėliau yra priversti koreguoti projektų eigą, terminus, medžiagas ir t. t. Vienu metu dirbant su dideliu projektų srautu, būtina, kad viskas vyktų sklandžiai, be trukdžių. Mūsų įmonėje veiklos efektyvumas labai pagerėjo gamybos ir vadybos padaliniams susijungus geografiškai“, – patirtimi dalijasi pašnekovė.

Nuo idėjos iki rezultato

Anot pašnekovės, kiekvienos reprezentacinės priemonės kūrimas turi savo kelią, lydimą ilgų diskusijų ir ginčų tarp skirtingo požiūrio kūrėjų, vadybos ar gamybos žmonių, siekiant rasti optimalų sprendimą.

„Pasiremsiu konkrečiu pavyzdžiu iliustracijai. Įsivaizduokime, kad įmonė prekiauja gaiviaisiais gėrimais, vasarą dalyvauja įvairiuose renginiuose lauke ar patalpose ir reikia sukurti mobilų reklaminį prekybos sprendimą, norint dalyvauti juose. Tai, kas tinkama vidui, dažniausiai netinka laukui, tai, kas gražu, dažniausiai nemobilu ir pan. Tad, jau kuriant ir siūlant idėją, rankas prie to turi pridėti kūrybininkai, dizaineriai, gamybos specialistai, projektų vadovai, asistentai. Ta pati komanda dirba ir toliau, nuolatos komunikuodama tarpusavyje“, – teigia U. Chlynovienė.

Pašnekovės teigimu, būtent toks veiklos modelis yra pats tinkamiausias ir taip galima išvengti neretai nutinkančių nesusikalbėjimo problemų: „Svarbu pasirinkti kompetentingą partnerį, kuris gali prisiimti atsakomybę už visą procesą ir realiai gali jį kontroliuoti. Mano nuomone, kiekvienas turi dirbti tai, ką išmano. Klientas nėra specialistas ir jo stebėsena negali užtikrinti kokybės ar geresnio rezultato, tačiau jei pasirenkamas tinkamas partneris, klientas gali būti nuolat konsultuojamas. Pasikartosiu, kad nors pirmą kartą nereikėtų pačiam prisiimti projektų vadovo pareigų ir ieškoti kelių skirtingų įmonių, kurios įgyvendins skirtingus etapus. Patirties ir žinių trūkumas kainuos daug nervų, laiko ir pinigų.“

Svarbiausia nuoseklumas

U. Chlynovienė rekomenduoja bendradarbiavimui rinktis įmonę, turinčią ir kūrybininkų, ir gamybininkų, taip kur kas paprasčiau išvengti nesusipratimų.

„Reziumuodama pasakysiu taip, kad nemasinėje gamyboje, kur yra daug kūrybos ir išskirtinumo, suklupti galima kiekviename žingsnyje. Tad komunikacija turi būti ne tik etapas po etapo, bet ir bendru projekto lygiu, o idealiu atveju vertėtų rinktis partnerį, kuris pats turi kūrybos ir gamybos atstovų. Vien kūrybininkai ir vien gamybininkai gali neišvengti minėto nesusikalbėjimo“, – apibendrina pašnekovė.

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.