Po rekonstrukcijos duris neseniai atvėrusiame Centriniame Kauno turguje gausu ne tik lietuviškų, bet ir iš tolimų šalių atkeliavusių išskirtinių produktų. Tačiau bene daugiausia dėmesio sulaukia pagal tūkstantmetes tradicijas rytietiškose tandyr krosnyse kepami purūs pyragaičiai ir duona.

Už stiko pertvarų įsikūrusi rytietiško stiliaus kepyklėlė iš karto patraukia praeivių dėmesį – iš pradžių didžiulėmis molinėmis šulinio pavidalo krosnimis, o po to ir unikaliu kepinių gamybos procesu.

 

„Tandyr krosnyje duona iškepa greitai ir įgyja unikalų tik jai būdingą skonį ir tekstūrą.“

A. Maciulevičius.

 

Duona ir pyragėliai formuojami ant čia pat, ant greta krosnių įrengtų stalų, o vėliau specialiu įrankiu prilipinami prie iki 600 laipsnių įkaitintos krosnies vidinių sienelių. Pamatę visą gamybos procesą ir paragavę duonos bei pyragaičių su šonine, lašiša, džemu, ar netgi karamelės įdaru, žmonės nedvejoja ir čia pat įsigyja mūsų kraštuose retų kepinių.

„Tandyr krosnyje duona iškepa greitai ir įgyja unikalų tik jai būdingą skonį ir tekstūrą. Mūsų produkciją labai gerai įvertino ir svečiai iš rytų šalių, kur šis kepimo būdas yra tradicinis“, – pasakojo kepyklos vadovas Audrius Maciulevičius.

Pasak jo, krosnis pastatyti padėjo iš Gruzijos atvykęs specialistas, kuris atskleidė įvairių niuansų leidusių jas įrengti taip, kad čia kepama duona būtų atskleistų savo geriausias savybes.

Tokios krosnys naudojamos Azerbaidžano, Gruzijos, Armėnijos, Irano, Indijos ir kitose rytų pasaulio virtuvėse. Kepyklos savininkai mintį įrengti jas Lietuvoje ir parsivežė iš kelionių po rytų šalis. Tokias krosnis naudojančių kepyklų ar restoranų Lietuvoje yra keletas, tačiau tik prekybos miestelyje „Urmas“ įsikūrusiame Centriniame Kauno turguje ir dar vienoje vietoje Klaipėdoje lankytojai gali jas ir visą gamybos bei kepimo procesą matyti.

„Siekiame, kad vienoje vietoje pirkėjai galėtų rasti ne tik būtiniausių produktų – mėsos, žuvies, daržovių ar vaisių, tačiau ir išskirtinių prekių bei gaminių. Be išskirtinės rytietiškos duonos naujose parduotuvėse pirkėjai gali įsigyti ir rytietiškų saldumynų, prieskonių, aukščiausios rūšies kavos ir kakavos, žvėrienos“, – sako prekybos miestelio „Urmas“ marketingo vadovas Jonas Plenta.

Po kelis mėnesius trukusios rekonstrukcijos turguje atnaujinta infrastruktūra, investuota į pardavėjų darbo vietų modernizaciją. 5500 kvadratinių metrų užimančio turgaus centre moderniai išdėstytos vaisių ir daržovių, mėsos, rūkytų gaminių, pieno, duonos, kulinarijos ir konditerijos bei žuvies produktų zonos.

Turgaus vidaus interjerą kūrę gerai žinomi Lietuvos architektai Ričardas Stulpinas ir Tomas Furmonavičius turgų apjuosė stiklinėmis pertvaromis, kur įsikūrė kavinės, specializuotos krautuvėlės.

Moderniame, bet išlaikiusiame senąsias tikro turgaus tradicijas dirba daugiau kaip 500 prekybininkų.