Liutauras Čeprackas: „Siekiame plėsti japoniškos virtuvės kultūrą Lietuvoje“
2016.09.05
Temos: Vadyba.
„Noriu lietuviams parodyti, kad Japonija nėra tik sušiai“, – sako garsus virtuvės šefas Liutauras Čeprackas. Naujas jo kūrinys – japoniško maisto restoranas „Ramenas ir pagaliukai“. Tai bene vienintelė Baltijos šalyse vieta, kur galima stebėti šviežių ramenų gamybą bei šliurpti juos be jokios gėdos.
Sėkmės formulė slypi unikalume
Lėtojo ir greitojo maisto restoranas „Ramenas ir pagaliukai“ duris prieš tris mėnesius atvėrė Vilniuje, L. Stuokos-Gucevičiaus gatvėje. Čia užsukę lankytojai patenka į Japonija dvelkiančią erdvę, kur galima paragauti kone tikrų japoniškų ramenų. Tai patiekalas, kurio pagrindinės sudedamosios dalys yra sultinys ir kvietiniai makaronai – ramenai.
„Norėjau tai padaryti teisingai. Gaminti ramenus, o ne jų parodiją. Tad pirmiausia atsivežiau iš Japonijos specialią makaronų gaminimo mašiną.“
L. Čeprackas.
Naujos vietos sostinėje įkūrėjas, restoranų „Gastronomika“ ir „Meat Steak House“ Vilniuje ir Nidoje savininkas L. Čeprackas sako, kad japoniško maisto restorano idėja kilo spontaniškai – tiesiog norėjo sukurti dar vieną kitonišką vietą.
„Norėjau tai padaryti teisingai. Gaminti ramenus, o ne jų parodiją. Tad pirmiausia atsivežiau iš Japonijos specialią makaronų gaminimo mašiną. Esame pirmieji Lietuvoje, o galbūt net Baltijos šalyse, patys vietoje gaminantys šviežius ramenus. Kiti atsiveža šaldytų arba džiovintų, bet tai visai kas kita. Antras svarbus dalykas, kad ramenų sultinį gaminame, kaip ir būtina, 8–18 valandų“, – pasakoja kulinaras.
Jis priduria, kad ramenus reikia ne valgyti, o šliurpti ir dėl to nesukti sau galvos. Mat taip sultinį valgo japonai – toks jų įprotis. Tiesa, ir jie jau spėjo įvertinti lietuvio restorane gaminamus ramenus. Jo autentiškumui „Ramene ir pagaliukuose“ apsilankę japonai skyrė 98 procentus.
„Norėtume pasiekti 100 procentų, bet esame laimingi ir su 98, o dabar dar sieksime ir 99 procentų“, – sako L. Čeprackas.
Ramenų paslapčių sėmėsi Japonijoje
Pašnekovo teigimu, kaip ir ankstesniems jo restoranams, naujai vietai įkurti prireikė nemažai laiko, pastangų ir investicijų. Nusprendęs įkurti ramenų barą, jis nuvyko į Japoniją. Dirbo tikslingai: aplankė 18 skirtingų „rameninių“, ragavo, degustavo, eksperimentavo, mokėsi ramenų virimo, makaronų gaminimo technikos. Taip pat rinkosi priimtiniausią ir geriausią ramenų patiekalą ir savo pasirinkimą parsigabeno į Lietuvą.
„Kaskart darant bet kokį dalyką investuoti tenka labai daug – ir pinigų, ir laiko. Mažiausiai investicijų reikia, kai guli lovoje ir bambi ant viso pasaulio, pyksti ant visų, kad tau nesiseka“, – įsitikinęs garsusis virtuvės šefas.
Daugiau problemų L. Čeprackui kėlė tinkamo personalo paieškos. Pasak jo, iniciatyvių žmonių, sugebančių klientus priimti su meile, nėra labai daug. „Visi, ypač maitinimo versle, turi problemų su personalu. Visada trūksta kuriančių žmonių. Man gal paprasčiau, nes neieškojau kūrybinių darbuotojų, nuo kurių priklausyčiau virtuvėje. Reikėjo tų, kurie gamina. Tad man galbūt lengviau nei kitiems, o ypač tiems, kurie neturi jokio supratimo, kas yra profesionali virtuvė, kokie procesai ten vyksta“, – aiškina kulinaras.
Pavadinimą pasufleravo kritikai
Šiuo metu „Rameno ir pagaliukų“ valgiaraštį sudaro aštuoni ramenų patiekalai. Taip pat kimčiai – fermentuoti kiniški kopūstai. Siūlomi ir jakitoriai – kepti vištienos iešmeliai. Pastarasis patiekalas pakišo idėją ir restorano pavadinimui.
„Dauguma mano, kad pavadinime minimi pagaliukai yra lazdelės, kuriomis valgomi ramenai. Jie klysta. Pagaliukai – aliuzija į medinius iešmelius, ant kurių suverti kepti mėsos gabaliukai. Vadinasi, „Ramenas ir pagaliukai“ yra ramenai ir jakitoriai“ – atskleidžia L. Čeprackas ir priduria, kad kurdamas pavadinimą atsižvelgė į kritikus, peikusius jį dėl nelietuviško vieno jo restorano pavadinimo: – Naują vietą sugalvojau pavadinti truputį hipsteriškai. Galbūt net taikiau į tokių juokingų pavadinimų gretas kaip „Keulė rūke“ ir panašiai.“
Žada verslo plėtrą
L. Čeprackas nejaučia jokios konkurencijos. Jo nuomone, konkuruoja tik dienos pietus tiekiančios vietos. „Vienoje tokioje kavinėje už dienos pietus reikia mokėti tris eurus, kitoje – 2,98 euro. Tai yra konkurencija. Jei kažką darai teisingai, po saule vietos užteks visiems“, – įsitikinęs kulinaras.
Jis jau rezga ir naujus „planus chuliganus“, pirmiausia susijusius su restoranu „Ramenas ir pagaliukai“: „Praplėsime ramenų baro valgiaraštį. Pateiksime savaitinius ar mėnesinius ramenus – periodiškai juos keisime. Taip pat lietuvinsime ramenus, kad lietuviui tai būtų įprastesnis, tipiškesnis patiekalas. Kalbant apie ateitį, neabejoju, kad turėsiu dar ne vieną naują vietą – ir visos jos bus skirtingos.“
Virtuvės verslas – ne kiekvienam
Maitinimo versle besisukantis L. Čeprackas savo kolegoms pataria gerai pasukti galvą, ar turi verslininko gyslelę. Ypač nesivelti į maitinimo verslą linki tiems, kurie su profesionaliu maisto gaminimu neturi nieko bendra. Jis pabrėžia, kad pasiseka tik vienetams. O avantiūristai, bandantys atidaryti restoranus, staiga susiduria su liūdna realybe – profesionali virtuvė nuo namų labai skiriasi.
„Jei aš nuspręsčiau užsiimti arklių chirurgija, įtariu, man nelabai pasisektų. Priežasties toli nereikia ieškoti – norint pagauti sėkmę, reikia suprasti, ką ir kaip daryti. Restorano įkūrimas – juodas darbas“, – tikina virtuvės šefas.
Organizuojate renginį?
Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.