Finansavimo paieška dažnu atveju kelia keblumų ne tik nuosavą verslą plėtojantiems, bet ir asmenines svajones įgyvendinti siekiantiems žmonėms. Daugelį metų nekilnojamojo turto (NT) srityje dirbanti Patricija Bubulaitė buvo ne išimtis. Su šeima svajodami apie didelį nuosavą namą jie susidūrė su empatijos ir individualaus požiūrio į kiekvieno kliento situaciją stoka didžiuosiuose bankuose. P. Bubulaitei teko rasti alternatyvių sprendimą, kurį dabar rekomenduoja ir savo NT klientams. 

Istorija bankui nerūpi

NT srityje Patricija Bubulaitė dirba jau nemažai metų. Per visą šį laikotarpį atsirado įdirbis, tad ir pajamos tapo atitinkamai aukštos bei metai po metų stabilios. Atrodytų, idealus variantas, kad būtų galima įgyvendinti savo svajones. Vis dėlto realybė pasirodė esanti kiek kitokia. Kaip nutinka dažnai šeimai, įsigijus sklypą ir pradėjus statytis namą, jiems prireikė priimti sprendimą dėl papildomo finansavimo.

„Esu NT brokerė, dirbu pagal individualios veiklos pažymą. Darbo turiu daug ir mano oficialus uždarbis gerokai viršija Lietuvos vidurkį. 2017 m. kartu su sutuoktiniu nusipirkome žemės sklypą ir pradėjome individualaus namo statybą. 2019 m. pradžioje kreipėmės į bankus, prašydami paskolos namo statybai. Deja, praktiškai visuose bankuose susidūrėme su ta pačia problema: kadangi mums 2018 m. pradžioje gimė dukrytė, o šeimoje auginame dar tris vaikus, visi bankai, skaičiuodami mūsų šeimos pajamas, taikė keistą formulę: imdavo dvejų metų pajamų vidurkį ir pagal jį apskaičiuodavo mūsų šeimos „finansines galimybes“. Tai, kad 2018 m. dėl vaiko auginimo atostogų pajamos nukrito, bankams nebuvo įdomu ir vis tvirtino, kad mes paskolos nesame pajėgūs gauti. Niekam nerūpėjo, kad tiek iki motinystės atostogų, tiek po jų mūsų pajamos buvo daugiau negu pakankamos potencialiai paskolai grąžinti“, – pasakoja pašnekovė.

Ieškojo alternatyvių finansuotojų

P. Bubulaitė patikina, jog šeima atsakingai vertino savo galimybes, o pati dirbdama NT srityje puikiai žinojo visas būsto ar namo statybos paskolų peripetijas. Sėkmingas atsitiktinumas padėjo rasti atsakymus, kaip šią finansavimo problemą būtų galima išspręsti.

„Dirbant NT versle, tenka daug bendrauti su įvairiose finansinėse institucijose dirbančiais žmonėmis. Parduodant vieną NT objektą, teko susipažinti su RATO kredito unijos kreditų vadybininke Elvyra. Papasakojau jai savo situaciją ir Elvyra patarė kreiptis į RATO kredito uniją“, – prisimena P. Bubulaitė.

Anot Patricijos, jos šeimos pavyzdys yra gana tipinė situacija Lietuvoje, vis dėlto vien bankais apsiriboti ir savo svajones atidėti pašnekovė nerekomenduoja. Alternatyvų galima rasti ir kreipimasis į kredito uniją yra vienas iš geriausių sprendimų, kurį dabar ir pati rekomenduoja savo NT klientams dėl daugelio priežasčių.

„Rekomenduočiau klientams nenuleisti rankų ir pasidomėti įvairiomis finansavimo galimybėmis ne tik didžiuosiuose bankuose. Beje, jei nežinote, nuo ko pradėti, rekomenduoju pasitarti su savo NT brokeriu – jis jums tikrai patars. Vis dažniau klientai svarsto alternatyvą kreiptis į unijas dėl finansavimo, nes pastaruoju metu bankuose paskolų svarstymo procesas užsitęsia, žmonės ilgai negauna konkretaus atsakymo, kokios finansavimo sąlygos bus pasiūlytos, o pasirašius preliminarią pirkimo ir pardavimo sutartį, laikas yra labai svarbus“, – pabrėžia P. Bubulaitė.

Atsisako šabloniškumo

Anot RATO kredito unijos vadybininkės E. Stefanovič, situacija, su kuria susidūrė P. Bubulaitė, iš tiesų labai dažna. Pasak pašnekovės, kredito unija tuo ir skiriasi nuo tradicinių didžiųjų bankų, jog atsisako šabloniško požiūrio į klientą. Čia kur kas svarbiau žmogaus finansinis išprusimas ir realios galimybės, o ne tai, kas parodoma dokumentuose.

„Norint gauti paskolą kredito unijoje labai svarbu, kad asmuo gebėtų pristatyti save ir įrodyti, jog suvokia rizikas bei įsipareigojimus, yra užtikrintas savo galimybėmis bei adekvačiai apsiskaičiavęs finansinius išteklius ilgalaikėje perspektyvoje. Kredito įstaiga palankiau vertina tuos, kurie turi patirties ir nėra pernelyg linkę rizikuoti“, – teigia E. Stefanovič.

RATO kredito unijos atstovės teigimu, klientas pats turi suvokti, kad prieš priimant sprendimą kreiptis paskolos būtina turėti sukaupus pradinį įnašą ir įrodyti, kad turima darbinė patirtis ir padėtis rinkoje leis sėkmingai grąžinti paskolą. 

„Dažniausiai į kredito unijas kreipiasi tie, kurių pajamos susidaro iš skirtingų šaltinių. Bankams neretai tai atrodo gana nestabilu. Kredito unijai, be deklaruojamų pajamų, labai svarbu įvertinti ir tai, ar klientas yra geras specialistas, kokia jo paklausa rinkoje, kiek sėsliai žiūri į darbo poziciją“, – atskleidžia pašnekovė. 

E. Stefanovič įsitikinusi, jog sprendimą, priimtiną tiek finansuojančiai įstaigai, tiek klientui, rasti galima, tiesiog svarbiausias tarpusavio supratimas ir atsakingas bei individualus požiūris į kiekvieną atvejį.