Kaip matuojama sėkmė? Šiais laikais, bent jau interneto erdvėje, ji matuojama surinktais „patinka“ bei sekėjų skaičiumi. Kuo daugiau „patinka“ ir sekėjų, tuo esi svarbesnis ir populiaresnis. Dešimtimis tūkstančių sekėjų internete gali pasigirti gana įvairūs Lietuvos žmonės: publicistai, komikai, žurnalistai, asmenys, darantys nežinia ką… Tačiau interneto įžymybių sąraše atrandame ir kiek keistokos profesijos atstovą. Poetas Mantvydas Leknickas vien socialiniame tinkle „Facebook“ turi daugiau nei 40 tūkst. gerbėjų, o jo paties pastangomis išleistą knygą vien per pirmąją savaitę įsigijo 1,5 tūkst. skaitytojų – apie tokius tiražus dauguma Lietuvos poetų galėtų tik pasvajoti. Kaip M. Leknickui pavyko tai pasiekti? Šių metų LOGIN konferencijoje poetas skaitė pranešimą „Šiuolaikinis rašytojas socialinėse medijose“, kurio metu papasakojo apie savo kelią į sėkmę, atradimus ir tai, kaip rašantys žmonės internetu gali pasiekti gerokai didesnę auditoriją.

Nė lito reklamai

M. Leknickas atskleidė, jog rašyti mėgsta nuo pat paauglystės. Būdamas devyniolikos pradėjo kurti savo tinklaraštį, kuris sistemoje „Blogas.lt“ nuolatos atsidurdavo tarp skaitomiausiųjų. Vis dėlto jam nuolatos kirbėjo mintis, kad savo kūrybą skaitytojams įmanoma pristatyti ir kažkaip kitaip. Logiškas žingsnis buvo posūkis į socialinį tinklą „Facebook“. Sukūręs puslapį čia skelbdavo nuorodas į savo tinklaraštį. Tačiau ir tai nedavė norimo rezultato. Tas profilis paprasčiausiai perkeldavo skaitytojų srautus iš vienos vietos į kitą.

„Visiems rūpi mano sėkmės formulė. Kokia ji? Tokios nėra. Tai darbas. Daug kas mano, kad rašytojas nedirba. Tai kaip tik yra sunkus darbas, kuriam per savaitę visada skiriu fiksuotą laiką“

M. Leknickas

Pagaliau atėjo mintis savo kūrybai viešinti pasitelkti žinias iš savo dieninio darbo internetinės komunikacijos srityje. Pamažu atsirado nauja strategija, kuri, beje, nekainavo nė lito. „Galvojau, kaip būti labiau matomam. Atsirado strategija ir viskas pradėjo labai staigiai augti. Nustojau kelti nuorodas ir pradėjau skelbti eilėraščius tiesiai „Facebook“ puslapyje. Išmokau naudotis programa „Photoshop“, apipavidalinti eilėraščius. Tai buvo labai patogu, nes žmogui nebereikėjo niekur daugiau vaikščioti, viskas atsidūrė vienoje vietoje. Ilgai ieškojau ir spausdinimo mašinėlės. Pradėjau viešinti ja parašytų eilėraščių nuotraukas. Tai labai priartino prie skaitytojo. Aš jį tarsi įsileidau į kūrybinį procesą, jis jaučiasi lyg bendrautų su manimi“, – dėstė poetas.

Socialinius tinklus galima vadinti vienais pagrindinių M. Leknicko darbo įrankių. Jis naudojasi tiek „Facebook“, tiek „Instagram“, tiek „Tumblr“. „Tokia integracija leidžia suburti daugybę skaitytojų. Pernai mane per socialinius tinklus aplankė 206 tūkst. žmonių. Taigi tai gali atstoti asmeninį puslapį“, – teigė jis.

Žinoma, socialiniuose tinkluose tenka ne tik bendrauti su gerbėjais, bet ir šiek tiek pakariauti su tais, kurie tavęs nekenčia. Tačiau pranešėjas jau išmoko į juos per daug nekreipti dėmesio. „Tokių žmonių pasitaiko. Vienintelis dalykas, kurį tada gali padaryti, – tai įsijausti į Kim Jong Uno vaidmenį ir juos užblokuoti negaištant laiko“, – juokėsi M. Leknickas.

Knyga, kuri nieko nekainavo

Dabar M. Leknickas gali pasigirti ne tik itin populiariu puslapiu socialiniame tinkle „Facebook“, bet ir knygynuose graibstyta knyga „Kniedytos mintys“. Ją jis, beje, sugebėjo išleisti be leidyklų pagalbos. Dėl to jos gali kaltinti tik pačios save. Surinkęs pakankamai eilėraščių knygai, poetas parašė laiškus visoms didžiosioms Lietuvos leidykloms, tačiau nė viena nesusidomėjo. Užuot pasidavęs, jis nutarė pabandyti išleisti knygą savarankiškai. „Susisiekus su didžiosiomis leidyklomis, jų reakcija buvo labai skeptiška. Kurį laiką galvojau apie elektroninę knygą, tačiau supratau, kad socialiniuose tinkluose ir šiaip faktiškai rašiau elektroninę knygą. Be to, statistika rodo, kad elektroninės knygos pasaulyje nėra tokios populiarios. Žmonės labiau mėgsta skaityti tikras knygas. Pagaliau supratau, kad galiu knygą išleisti ir pats. Vis dėlto nežinojau, ar ją kas nors pirktų. Supratau, kad galėčiau padaryti išankstinį užsakymą, kad sužinočiau, kiek kopijų reikėtų užsakyti spaustuvėje“, – pasakojo M. Leknickas.

Taip ir pasirodė „Kniedytos mintys“, kurioms išleisti autoriui neprireikė jokių piniginių investicijų. Skaitytojai už knygą tiesiog susimokėjo iš anksto. Poetas pastebi, kad jo knygos istorija parodė ir šiokį tokį Lietuvos leidyklų nelankstumą. Kitokiam, naujesnius įrankius naudojančiam rašytojui jos tiesiog nėra pasirengusios.

M. Leknickas pasakojo, kad, būdamas rašytoju socialinėse medijose, labai daug išmoko. Įgyta patirtis netgi įkvėpė įkurti savo socialinių tinklų reklamos agentūrą „Cocos.lt“. Visa ši patirtis labai daug davė ir kaip asmenybei. „Visiems rūpi mano sėkmės formulė. Kokia ji? Tokios nėra. Tai darbas. Daug kas mano, kad rašytojas nedirba. Tai kaip tik yra sunkus darbas, kuriam per savaitę visada skiriu fiksuotą laiką. Mano sekėjai net nepagalvoja, kiek daug kantrybės reikia šiam darbui. Dabar net džiaugiuosi, kad tas spontaniškumas, kuriuo anksčiau išsiskyriau, dabar išnyko. Rašydamas aš tapau ramus“, – tikino M. Leknickas.