Jau sausio 30-ąją besidominčiuosius jaunu verslu į verslo parką „Technopolis“ sukvies dešimtasis renginys „The Founders’ Day“, kuriame jaunieji ar būsimieji verslininkai išgirs įdomių, o kartais ir stebinančių įžvalgų, kaip patikrinti, ar turima idėja iš tiesų geniali. Pirminėmis idėjomis dalinsis „Nextury Ventures“ įkūrėjas Ilja Laursas, pranešėjas, miesto automobilių „City Bee“ vadovas Lukas Yla ir startuolio „Interactio“ bendraįkūrėjis Henrikas Urbonas.

Aplinkiniai gali klaidinti

Žaibišku greičiu išpopuliarėti spėjusios įmonės „City Bee“ direktorius L. Yla pasakoja, kad, turint verslo idėją, ją ne visada palaimins draugai, giminės ar kiti aplinkiniai. Prisijungęs prie jau startavusios „City Bee“ veiklos, jis pamatė, kad net įsibėgėjanti idėja gali sulaukti kritikos, jau nekalbant apie naują produktą rinkoje.

„Pristatydami „City Bee“ paslaugą, girdėjome daug prieštaravimų, svarstymų, kad nieko nepavyks, žmonės nenorės skolintis automobilių trumpam laikui, lietuviai per daug prisirišę prie savo asmeninio turto. Netgi tada, kai plėtėme paslaugą ir kėlėmės į Kauną, girdėjome tokių pat aplinkinių ir artimųjų abejonių: vieni teigė, kad tai tiesiog nebus populiaru, kiti įtikinėjo, kad visus mūsų automobilius žmonės išvogs, sudaužys ar sugadins. Vis dėlto mes tikėjome idėja ir supratome, kad CityBee ne tik sprendžia didmiesčių mobilumo problemas, bet ir suteikia patogų bei svarbiausia neįpareigojantį būdą naudotis automobiliu tiek, kiek jo reikia: kelias minutes, valandas ar paras. Juk žmogus iš tiesų automobilį naudoja vidutiniškai vos 5 proc. to laiko, kai jį turi. 95 proc. laiko automobilis dažniausiai stovi nenaudojamas, todėl mes pasiūlėme šią situaciją pakeisti iš esmės“, – prisimena L. Yla.

Idėją reikia parduoti

Anot pašnekovo, geriausias idėjos patikrinimo metodas – imti ir pabandyti. Žinoma, svarbu apskaičiuoti, kad nesėkmės atveju praradimai nebūtų per dideli, tačiau geriausias būdas pasitikrinti idėją – imti ir ją įgyvendinti.

„Svarbu koncentruotis, kokią problemą norima išspręsti. Kokio dydžio tai problema? Koks potencialios rinkos dydis? Pasitikrinti tai, o tada imti ir padaryti. Jei tai yra kažkokia paslauga, tai imk ir parduok ją. Susitik su potencialiais pirkėjais ir jiems parduok. Tam juk nebūtina net turėti internetinio puslapio“, – įsitikinęs pašnekovas.

„Išsamiai ištyrus rinką, tikėti savo idėjos sėkme visada verta, tačiau būtina atsiminti, kad rinka kartais keičiasi.“

H. Urbonas.

Jam antrina ir „Interactio“ bendraįkūrėjis H. Urbonas. Pasak jo, svarbu rasti kontaktą su potencialiais klientais, nes jie puikiausiai žino, idėja reikalinga rinkoje ar ne.

„Manau, svarbiausia eiti tiesiai pas potencialų idėjos klientą ir pabandyti parduoti viziją. Tuomet jau galima prieiti prie stadijos, kai tas potencialus klientas nori nusipirkti siūlomą sprendimą. Šitaip suradus ir turint bent keletą tokių klientų, jūsų rankose būtų geras ženklas, kad galima judėti toliau. Žinoma, jei tokių klientų yra užtektinai verslui plėtoti“, – pabrėžia pašnekovas.

Tiesa, H. Urbonas skatina nenuvertinti ir mokslinių rinkos tyrimų, kurie taip pat gali suteikti nemažai vertingos informacijos. „Išsamiai ištyrus rinką, tikėti savo idėjos sėkme visada verta, tačiau būtina atsiminti, kad rinka kartais keičiasi labai greitai ir reiktų įsivertinti, kad esminiai rinkos tyrimo rezultatai gali keistis. Bet kokiu atveju išsamus rinkos tyrimas ir potencialūs klientai yra labai stiprus pagrindas teigti, kad, komandai darant gerus sprendimus ir nuolatos judant į priekį, verslas pasiseks“, – įsitikinęs pašnekovas.

Patentuoti negalima

Rizikos kapitalo fondo ir inkubatoriaus įkūrėjas I. Laursas aktyviai investuoja ir turi galimybę matyti iškilias lietuvių bei užsienio kūrėjų idėjas. Lygiai taip pat dažnai, kaip pats pasakoja, jis mato jaunų verslininkų skubėjimą ir norą visais įmanomais būdais apsaugoti savo idėją. Vis dėlto, anot pašnekovo, tai nėra labai geras sprendimas.

„Visų pirma, patentuoti savo idėją kainuoja didžiulius pinigus, patento kaina gali siekti ir keliasdešimt tūkstančių eurų. 99 proc. startuolių siūlyčiau tuo niekada nesinaudoti ir nešvaistyti savo biudžeto. Be to, tai užima labai daug laiko. Kol verslas gaus patentą, gali praeiti ir ne vieni metai, o tuomet, kad ir kokia gera būtų buvusi idėja, ji jau gali tapti nebeaktuali. Be to, yra įvairių teisinių ribojimų. Pavyzdžiui, JAV algoritmų ir programinės įrangos patentavimas yra leidžiamas, o Europos Sąjungoje ne“, – atskleidžia pašnekovas.

I. Laursas atkreipia dėmesį, kad startuolių varomoji jėga yra jų greitis ir kokybė. Didžiausi konkurentai – stambios įmonės, yra per lėtos inovacijų procese, todėl net norėdamos negalės taip greitai nukopijuoti startuolio idėjos. Jeigu jaunas verslas veiks greitai ir pateiks kokybišką produktą, jis laimės.

„Nors intuityviai norisi patentuoti savo idėją, siūlyčiau šios galimybės net nesvarstyti, rinkoje idėjas saugo tik kokybė ir greitis. Be to, yra ir dar vienas paradoksas, mat labai dažnai patentuotos idėjos tampa informacijos šaltiniu Kinijos rinkai. Ten autorinių teisių gynimas yra savotiškas, todėl neretai patentuota idėja yra kur kas greičiau nukopijuojama Kinijos verslininkų“, – įdomų faktą atskleidžia pašnekovas.