Izraeliečiai neabejotinai laikomi vienais sėkmingiausių inovacijų kūrėjų. Izraelį, kaip technologijų startuolių, o ne kupranugarių valstybę (juk daugeliui šalis asocijuojasi tik su dykuma ir kupranugariais), išgarsinęs tarptautinis Dano Senoro ir Saulo Singerio bestseleris „Startuolių tauta (lietuviškame vertime „Idėjų šalis“ – aut. past.): Izraelio ekonomikos stebuklas“ inovacijų proveržį sieja su trimis veiksniais: visuomenei apkiausti neleidžiančiu imigracijos srautu, politine įtampa, priverčiančia technologijas išbandyti kare, ir rizikos kapitalu.

Tačiau, pasak jų, ne mažiau svarbus ypatingas tvarkos ir chaoso derinys. Pietų Korėja ir Singapūras, anot knygos autorių, ne mažiau technologiškai pažangios ir taip pat daug į kariuomenę investuojančios valstybės, bet tapti startuolių tautomis joms esą trukdo… per didelis tvarkos ir paklusnumo pomėgis.

„Izraeliečiai turi tą „jije beseder“ („viskas bus gerai“ – aut. past.) požiūrį, labai tinkantį dirbant su inovacijomis. Amerikiečiai palyginti per daug planuoja. Toks izraeliečių požiūris kyla kasdien nejaučiant saugumo ir užtikrintumo“

J. Eisenberg

1. Noras būti savo pačių viršininkais

Kad ir su kuo kalbėčiau, daugelis sutiktų izraeliečių spinduliuoja noru dirbti savarankiškai. Jie nesiekia saugiai ir ramiai tarnauti iki pensijos. Vos prakutę, fotografai, jaunieji dizaineriai ar kompiuterių remontininkai skuba steigti individualias įmones. Ar nebaisu neišsilaikyti finansiškai? Deja, kaip ir kitur, tie, kuriems nepavyksta pasiekti proveržio, klimpsta į skolas arba prašo tėvų paramos. Vis dėlto tokia kultūra – trąšiausia dirva inovacijoms.

„Izraeliečiai turi tą „jije beseder“ („viskas bus gerai“ – aut. past.) požiūrį, labai tinkantį dirbant su inovacijomis. Amerikiečiai palyginti per daug planuoja. Toks izraeliečių požiūris kyla kasdien nejaučiant saugumo ir užtikrintumo“, – aiškina ketvirtus metus šalyje gyvenanti startuolio „VoiceItt“ darbuotoja Jessica Eisenberg.

2. Mažai nusistovėjusių įpročių

Kaip rašė žurnalas „Nature“, išrikiavus valstybes pagal gaunamą prestižinį Europos mokslo tarybos finansavimą, padalytą iš gyventojų skaičiaus, Izraelis atsidurtų antroje vietoje ir lenktų visas ES valstybes. Panašiai ir Europos Sąjungos mokslinių tyrimų 7-ojoje bendrojoje programoje: Izraelio mokslininkų pateikti projektai būdavo atrenkami dažniau nei ES mokslininkų ir konkurse laimėtos lėšos viršijo valstybės sumokėtą įnašą. Negevo Ben Guriono universiteto Bolonijos mokymo centro (jo paskirtis – tirti, kaip Izraelis prisitaiko prie universitetinių studijų palyginamumą užtikrinančio Bolonijos proceso) koordinatorius Yoavas Friedmanas mano, kad europiečiams bendradarbiauti su Izraelio mokslininkais patrauklu, nes pastarieji yra drąsūs ir be kompleksų. „Izraeliečiai nebijo išsakyti, ką mano, nesijaučia įpareigoti jokių manierų, taigi jei kyla idėja, jie imasi jos per daug neklausinėdami.“

Izraelio mokslinės aplinkos tyrinėtojo nuomone, imigrantų visuomenėje (tik nedidelė jos dalis gali pasigirti šioje teritorijoje gimusiais seneliais) daugelyje sričių nebuvo iš kartos į kartą paveldimų technologijų ar įpročių. Daug ką reikėjo sukurti iš naujo.

3. Armijoje mokosi ne tik šaudyti

Šalyje, kurioje nuolat rusena kokio nors konflikto grėsmė, gyventojai jautriai reaguoja į bet kokią kritiką dėl jų saugumo sistemos. Geriau su jais apie tai nediskutuoti, nes net už klausimą, kuris jiems pasirodys netinkamas, galite prarasti draugus socialiniuose tinkluose. Telieka pasistengti juos suprasti – žinojimas, kad vietą stebi žvitri apsaugininkų akis, padeda vietiniams šiek tiek labiau atsipalaiduoti viešosiose erdvėse. Vis dėlto iš užsitęsusio konflikto galima šio to išpešti.

Bent jau taip sako izraeliečiai ir šiai šaliai simpatizuojantys apžvalgininkai, paklausti, kas labiausiai padeda Izraeliui skintis kelią pirmyn ekonomikos ir mokslo srityse. Armija, kurioje vietiniai vyrai tarnauja trejus, moterys – dvejus, o naujieji žydų imigrantai – vienerius metus, yra milžiniška struktūra, kurioje kiekvienam tenka rasti sau vietą. Daug jaunuolių tarnyboje nuobodžiauja atlikdami paprastas biurokratines užduotis, bet galima atitarnauti armijos programuotoju ar net muzikantu – dažnai popgrupės būtent taip ir susiburia. Čia atsiranda ir mokslo laimėjimų bei kūrybinio verslo užuomazgų.

„Izraeliečiai šiek tiek trenkti, neplanuoja į priekį ir tarnaudami armijoje susižavi technologijomis“, – pateikia sėkmės formulę amerikietė Jessica Eisenberg, dirbanti Izraelio startuolyje „VoiceItt“. Jos darbovietė naudoja mokslo laimėjimus siekdama sukurti technologiją, padedančią kalbos sutrikimų turintiems asmenims susikalbėti su aplinkiniais. Įrankis įsimena sunkiai kalbančio žmogaus tariamus garsus ir suteikia galimybę susieti juos su reikšmėmis, o tada gali vertėjauti tarp tokio žmogaus ir aplinkos.

„Izraeliečiams būdingas milžiniškas pasitikėjimas savimi, – jai antrina Rytis Laurinavičius (nuotr. dešinėje), Londone gyvenantis startuolio „Soundest“ įkūrėjas, ne kartą dalyvavęs startuolių forumuose Izraelyje. –Paūmėjus konfliktui (2014 m. kariniai veiksmai tarp Izraelio armijos ir „Hamas“ organizacijos Gazos ruože – aut. past.), startuoliai, paklausti, ar bėgo į rūsį slėptis, sakėsi lipę ant stogų žvalgytis. Kada gi dar pamatysi, kaip priešraketinis skydas atmuša priešo raketas?“

4. Nepalieka savo šalies

Pasak R. Laurinavičiaus, dėl patriotizmo net praturtėję ir verslą išvystę startuoliai nesiveržia išvežti pinigų iš Izraelio. „Jiems taip pat padėjo aiški sėkmės istorija – ICQ susirašinėjimo programa. Jie pardavė ją už labai daug milijonų grynaisiais. Tie pinigai grįžo į ekonomiką, nemažai jų kūrėjai grąžino, pradėjo remti renginius, startuolius, kaip Estijoje „Skype“. Izraeliečiai nelinkę šio vieno atvejo sureikšminti, bet vien dėl armijos nebūtų taip išvažiavę.“