„Lietuvoje nebuvo kavinės, kokią įsivaizdavau – kur ateini gerti kavos dėl produkto, o ne dėl kofeino poreikio. Gyvendamas Vokietijoje gerti skanios kavos važiuodavau kone valandą. Draugai sakė, kad Lietuvoje taip nebus. Bet aš manau, kad tai ta pati Europa, todėl ir kavos gėrimas neturėtų skirtis. Taigi atvažiuoja“, – nuotaikingai pokalbį pradeda verslininkas Antanas Gumauskas (30 m.). Dešimt metų vyras gyveno Berlyne, kur baigė komunikacijos mokslus, įkūrė „startupą“ ir galiausiai suprato, kad nori imtis kavos verslo Lietuvoje. Taip prieš metus sostinėje duris atvėrė „No Sugar“.

Ilga verslo kūrimo pradžia

„Aš grįžau į Lietuvą, nes žinojau, ką čia noriu veikti. Kava buvo mano hobis. Daug ja domėjausi – kodėl taip funkcionuoja, kokia yra jos ateitis. Tai gi imi sekti savo pomėgį ir viskas vyksta savaime“,– kaip kilo mintis imtis kavos verslo, pasakoja pašnekovas.

Paklaustas, kokia buvo verslo pradžia, vyras šypsosi: „Ji vis dar vyksta. Tai iš tiesų sunkus išbandymas. Patalpas įrengėme 2013-ųjų liepą, o nuo to laiko turėjau tik savaitę atostogų. Aš neturiu laisvų savaitgalių ir kone visą laiką praleidžiu šioje kavinėje. Tai nestebina, kadangi vadovas turi nuolat rūpintis verslo eiga, sustyguoti procesus, o tai reikalauja ne tik daug laiko, bet ir pastangų. Nesvarbu, ar reikia pakeisti elektros lemputę, ar koreguoti rinkodaros strategiją, ar mokyti baristą, jei jo darbo rezultatas neatitinka lūkesčių. Visa tai yra vadovo darbas. Ir tu turi būti tam pajėgus, nors kartais atrodo, jog viskam neužtenka laiko.“

Jokių konkurentų visoje šalyje

Pats svarbiausias tokio verslo elementas, pasak A. Gumausko, yra personalas: „Rinkdamasis darbuotoją daug šnekuosi, klausiu, ar jis pasiruošęs sunkiai dirbti. Nors kiekvienas teigia, jog yra pasiruošęs iššūkiams, buvo ir taip, kad kai kurie darbuotojai išėjo po savaitės, nes buvo per sunku. O, atrodo, reikėjo tik kavą virti, – šypsosi verslininkas. – Labiausiai mane ir motyvuoja darbuotojai. Be jų čia nieko nebūtų.“

Konkurentų tarp daugybės itin garsių kavinių vyras sako nematantis: „Daugelio kavinių savininkai, užsukę pas mus ir pamatę, ką parduodame ir kaip dirbame, pripažįsta nepasieksiantys tokio lygio, nes neturi pakankamai resursų: jiems neapsimoka pirkti tokią brangią žaliavą, asmeniškai mokyti darbuotojus. O aš nuo pradžių žinojau, koks kavos aparatas turi būti kavinėje ir kad tokio Lietuvoje dar nėra. Dabar jis stovi ant „No Sugar“ kavos baro. Tokį kavos aparatą naudoja tik viena kavinė Estijoje ir pora Rygoje, bet ten naudojamos kitokios žaliavos.

Jei imtume lyginti mūsų produktų gamintojus su kitais, tai atrodytų taip pat, kaip „Ferrari“ palyginimas su BMW ar „Audi“. Panašių konkurentų neturime ne tik Vilniuje ar Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione. Mes nepardavinėjame kavos kaip karšto gėrimo. Pas mus gali suprasti daug skonių, į juos gilintis. Toks yra mūsų verslo modelis. Mes stengiamės kurti ir tobulinti kavos kultūrą čia, Lietuvoje.“

Klientų lojalumas įspūdingas

Į klausimą, kuo įdomus toks verslas, A. Gumauskas atsako: „Kai neskaičiuoji darbo minučių, o baristos didžiuojasi savo padarytais kavos puodeliais – tai ir yra įdomus verslas. Labiausiai džiugina patenkinti darbuotojai ir svečiai – kai ateina, atsiveda draugus ir pasako „Ačiū, kad atidarėte tokią kavinę.“ Tokių klientų pradėjo daugėti, o tai ir džiugina labiausiai.“

„Mūsų klientai yra lojalūs ir žino, ko nori, nes pas mus ne ta vieta, kurioje gyvenama iš srauto. Iš gatvės pas mus ateina tik 5 proc. lankytojų, kurie mano, kad čia per brangu. Tai ne mūsų klientai“, – apie nuolatinius kavos mėgėjus pasakoja verslininkas.

Jo veiklos principas – visada siekti geriausio: „Darbuotojams sakau: darykime geriausią kavą arba jokios. Jei nepavyko, išpilk puodelį, bet neduok blogo vien todėl, kad jis kainuoja. Daryk tol, kol pavyks, nors ir dvidešimt kelis kartus, bet paduok gerą kavą.“

Gerovė kuriama daug metų

A. Gumauskas įsitikinęs, jei verslo imtųsi iš naujo, nieko nedarytų kitaip. Dabar tiesiog vyksta tobulinimas ir žengimas pirmyn, nors apie investicijų atsipirkimą sako dar net nesvajojantis. Esą tai toks verslo modelis, kurio pelnas pasijus gal tik po dešimtmečio.

Tad norintiems greito rezultato, pasak verslininko, tokia veikla nebus priimtina. Jaunimo ambicijos viską turėti čia ir dabar verslininkui atrodo keistos: „Gyvenimo gerovę Vakarų pasaulyje prasideda ne vos baigus studijas, o tada, kai tu sukuri tai, kas tau gali atnešti pinigus – savo asmenybę. O tam reikia ne trejų, o kokių 25 metų praktikos. Ir, be abejonės, iš tiesų daug dirbti“, – užtikrintai pokalbį baigia išskirtinės sostinės kavinės „No Sugar“ įkūrėjas.