Svajojimas – labai linksmas, bet visiškai neįpareigojantis užsiėmimas. Mes galime labai ilgai ir vaizdingai svajoti apie savo verslą ir jo sėkmę, bet svajonė taip ir liks svajone, jeigu nesiimsime veiksmų. Tačiau koks nors svajotojas galėtų imti ir rėžti: „Aš nežinau, nuo ko pradėti, kaip patikrinti, ar mano idėja tikrai gali sulaukti sėkmės.“ Tad kaipgi išbandyti savo verslo idėją ir pirmuosius produktus?

Bandyti reikėtų pradėti kuo anksčiau

„Verslo angelų fondo I“ partneris Arvydas Strumskis sako, kad bandyti savo verslo idėją būtina pradėti kuo anksčiau, jai dar tik pradėjus megztis. „Produkto bandymai turi prasidėti dar kuriant idėją. Pirmiausia reikia ant popieriaus susidėlioti teorinį variantą. Trumpai tariant, kalbama apie tam tikrą vizualizavimą. Galima paimti labai paprastą pavyzdį – „Microsoft“. Jie paprastai taip ir elgiasi: sudėlioja proceso aprašymą ir pradeda jį bandyti dar teoriniu lygiu. Taip, dar nėra produkto ar paslaugos, bet draugai ar pažįstami jau turi savo nuomonę. Problema gali būti tik ta, kad kas nors gali pamatyti idėją ir ją įgyvendinti anksčiau. Tačiau taip retai atsitinka“, – teigia jis.

„Kodėl visiems nepasisekė, o „Google“ pasisekė? Juk visi darė tą patį. Bėgime pirmąją vietą nuo paskutinės skiria keli metrai. Versle visiškai tas pats. Laimėtoją nuo visų kitų skiria labai nedaug. Tik klausimas, ar tu pataikysi. To niekada nežinai“

A. Strumskis

Geroji naujiena ta, kad šiuolaikiniame pasaulyje yra kaip niekada daug bandymo įrankių. „Palyginti su ankstesniais laikais, išbandyti savo produktą šiuo metu įmanoma gana anksti – yra daug būdų bei pigių ar netgi nemokamų resursų (bandymo, apklausų, naudojimo statistikos), su kuriais būtų galima išbandyti savo produktą ir gauti naudingą grįžtamąjį ryšį. Pradėti reikėtų nuo minimalaus produkto (angl. minimum viable product, MVP), kuris turi porą esminių funkcijų ir leidžia pasitikrinti, ar šių funkcijų reikia vartotojams, ar jie naudoja produktą, o jei taip, ar dažnai naudoja“, – pasakoja „Baltcap“ investicijų direktorius Kornelijus Čelutka.

Su tuo, kad produktą rinkoje reikėtų bandyti iš esmės dar prototipo kūrimo metu, sutinka ir A. Strumskis. „Reikia pabaigti produktą 70–80 procentų. Tai galima padaryti per mėnesį ar du. Tada jau reikėtų produktą pristatyti rinkai ir normaliai išbandyti. Kai mes investavome į elektroninę nosį, iš pradžių buvo labai paprastas aparatas, sukonstruotas rankinėmis priemonėmis. Su juo iš karto ėjome į parodas, leidome žmonėms jį bandyti. Tada gavome atsiliepimų iš žmonių, kurie norėtų naudotis tokiu daiktu. Kitas geras variantas yra minios finansavimo platformos. Jose tiesiog įkeli aprašymą ir pradedi prekiauti. Į vieną didelę platformą buvome įkėlę savo produktą. Jis tuo metu jau buvo beveik baigtas ir tiesiog pasiūlėme žmonėms jį įsigyti. Taip iš anksto parduodame daiktą ir pagal tai matome, kokia yra paslauga“, – dėsto jis.

Bandymas niekada nesibaigia

Pasak K. Čelutkos, minimalaus produkto funkcijų turi būti vos viena ar dvi, bet esminės – tos, dėl kurių vartotojai ir naudos produktą, visa kita galima bus sukurti vėliau. Reikia patikrinti tai, kas kelia daugiausia klausimų, yra rizikingiausia. Jis pataria išbandyti skirtingas produkto versijas – A ir B, C versijas su skirtingomis funkcijomis. Tai padės suprasti, kas labiau patinka vartotojams. „Patartina surasti nišinį ankstyvųjų vartotojų segmentą ir su juo bandyti minimalų produktą (socialiniam tinklui „Facebook“ tai buvo universiteto studentai, „Instagram“ – žvaigždės, socialinės nuomonės formuotojai). Bendra rinka neduos jums teisingo signalo. Tam tinkamiausi ankstyvieji vartotojai, kuriems produktas ar paslauga aktualiausia ir kurie greičiausiai gali tapti aktyviais naudotojais“, – sako jis.

Pašnekovas pabrėžia, kad, kuriant ir bandant minimalų produktą, būtina labai gerai suprasti konkurencinę aplinką, į kurią žengi: kas šiuo metu jau yra rinkoje, kaip jiems sekasi, kokie vartotojai naudoja tuos produktus, kas jiems juose patinka ir ko trūksta. „MVP bandymo tikslas – sulaukti kuo daugiau vartotojų atsiliepimų. Kaip vartotojai renkasi naudoti produktą? Ko jiems reikia ir ko ne? Ar jie rekomenduoja produktą savo draugams? Remiantis ta informacija, bus galima tobulinti produktą ir eiti pas investuotojus, pristatyti savo tolesnius planus, ieškoti lėšų plėtrai“, – teigia K. Čelutka.

Vis dėlto jokiu būdu negalima susikurti iliuzijos, kad kada nors apskritai pabaigsite produktą. Šis procesas tiesiog nesibaigia. „Bandymas vyksta visą gyvenimą. Sukurtas produktas turi būti nuolatos pritaikomas, kol įgauna masinio produkto simptomus. Pirmajame „iPhone“, regis, viskas buvo elementaru, tačiau funkcijos „copy–paste“ jame nebuvo. Atrodo, beprotybė. Juk net vaikai intuityviai tai daro. Tačiau pirmajame „iPhone“ apie tai nepagalvota. Vis dėlto pirmasis žingsnis niekam nepavyksta. Ir visuose „Apple“ ar „Microsoft“ produktuose iš pradžių tėra kokie 70–80 proc. išbaigtumo. Likę procentai ateina tobulinant produktą. Kodėl? Todėl, kad mes iš tikrųjų nežinome, ko reikia rinkai. Jokie tyrimai to negali iki galo atskleisti. Todėl reikia nuolat adaptuoti“, – aiškina A. Strumskis.

Kas visgi lemia sėkmę?

„Verslo angelų fondo I“ partnerio teigimu, niekada negalima pamiršti ir to, kad versle rezultatą lemia smulkmenos. Todėl kokybiškesnė nei konkurentų bandymo rezultatų analizė gali tapti lemiamu veiksniu. „Pirma taisyklė tokia, kad visos informacijos niekada nesurinksi. Tai techniškai neįmanoma. Antra, net ir didžiosios dalies informacijos tu nesurinksi. Trečia, viskas nuolatos keičiasi. Tai reiškia, kad informacijos tiesiog negali turėti. Gali turėti nuojautą, tam tikrų faktų, tam tikrų problemų. Tačiau, ar tai tikrai turės prasmę ir ar klientai tai pirks, neaišku. Jeigu viską jau taip nuskustume iki visiško plikumo, tiesa būtų tokia, kad mes visada pradedame nežinodami, kuo tai baigsis. Yra vilčių ir norų, bet… Kodėl visiems nepasisekė, o „Google“ pasisekė? Juk visi darė tą patį. Bėgime pirmąją vietą nuo paskutinės skiria keli metrai. Versle visiškai tas pats. Laimėtoją nuo visų kitų skiria labai nedaug. Tik klausimas, ar tu pataikysi. To niekada nežinai“, – teigia A. Strumskis.

Savo ruožtu K. Čelutka perspėja, kad reikia mokėti atskirti pelus nuo grūdų ir suvokti, kuri informacija tikrai naudinga, o kuri kaip tik silpnina budrumą. „Kas dar nėra įrodymas, kad jūsų produktas geras? Jeigu spauda rašo apie jus, draugai ar netgi kai kurie ekspertai sako, kad produktas geras, verslo planų konkursuose laimimi prizai, tai dar nėra įrodymas. Šie faktai dažnai jaunų įmonių pristatomi kaip sėkmės ženklas. Tikrasis įrodymas yra, kai vartotojai naudoja jūsų produktą ir po pirminio bandymo daro tai vis dažniau bei rekomenduoja produktą kitiems“, – įsitikinęs „Baltcap“ investicijų direktorius.