Ko gero, kada nors esate skaitę ar girdėję apie kasmet sudaromus pasaulinius laimės indeksus. Lietuviai juose paprastai atsiduria prie galo. Čia jums ne koks krepšinis… Dažnai dėl savo niūrumo mėgstame kaltinti orą ar ekonomiką. Tiesa, vargu ar tai teisinga. Norvegijoje ar Švedijoje saulės dar mažiau, bet tai nesutrukdo šioms šalims būti vienoms laimingiausių pasaulyje. Galime rasti ir tuntą gerokai neturtingesnių šalių, kurių gyventojai už mus laimingesni. Tad kaip pamatuoti laimę? Naują būdą mums siūlo lietuviško laimės barometro idėjos autoriai. Jie skatina kasdien mobiliaisiais žymėti savo laimės lygį ir taip stebėti savo būseną, o vėliau ieškoti koreliacijų. Su laimės barometro idėjiniu vadu Artūru Jonkumi pasikalbėjome apie projekto užuomazgas, tarptautinį susidomėjimą ir tiesiog apie laimę.

Idėja išsirutuliojo pamažu

Jonkus verslo pasaulyje yra puikiai žinomas. Dažnai jį vadina ryšių su visuomene guru ar panašiai. Regis, pasiekta daug, bet šis verslininkas nuolat susiranda veiklos. Visai neseniai su „IQ Polls“ jis žengė į startuolių pasaulį, o dabar būtent per šią platformą kilo ir laimės barometro idėja.

„Dažnai taip jau būna, kad naujos idėjos yra tarsi kombinacija dalykų, kuriuos žinai. Man teko domėtis būdais, kaip skaičiuoti valstybių ekonomikos, gerovės progresą. Yra daug būdų. Ir tas pats laimės indeksas nėra naujas dalykas. Aš tai žinojau. Kai mes paleidome „IQ Polls“, manėme, kad jis skirtas auditorijoms, bet kai pabandėme ir prie straipsnių žurnaluose pridėjome galimybę balsuoti, pamatėme, jog šis įrankis leidžia sujungti „offline‘ą“ ir „online’ą“.

Vieną vakarą su draugais šiek tiek per vėlai išgėriau kavos ir negalėjau užmigti. Sėdėjau ir staiga prisiminiau tą seną temą apie laimės indekso matavimą, pagalvojau, kad dabar turime įrankį, kuriuo galima jį matuoti.

Kilo idėja padaryti ką nors skirtingo, nei dabar yra. Dabar laimės indeksas matuojamas kartą per metus, o žmonių nuotaika juk keičiasi, ir dažnai. Kilo idėja padaryti ką nors tokio, kas veiktų realiu laiku“, – kalbėjo verslininkas.

Laimė matuojama paprastai. Paprasčiausiai nuskanuojamas ant lauko stendų esantis QR kodas ir pažymimas jūsų laimės lygis. Žinoma, būtų buvę sunku ką nors panašaus įgyvendinti be savivaldybės pagalbos.

„Nuėjome su ta idėja į Vilniaus savivaldybę ir paklausėme, ar nenorėtų, kad sostinė būti pirmas miestas, kuris gyvai transliuotų žmonių laimės indeksą. Ten mes suradome didelį pritarimą. Kai tik pasirodė informacija apie projektą, žmonės vis klausdavo, kiek miestas išleido pinigų… Iš tikrųjų tai buvo mūsų iniciatyva. Mes pasidarėme visą platformą ir miestas prisidėjo tuo, kad skyrė vietos lauko reklamai ir išvedimui į lauko ekranus. Kai sakoma, kad čia kažkas išplovė pinigus, tai iš tikrųjų tiesiog bandoma rasti blogų dalykų ten, kur jų nėra“, – stebėjosi A. Jonkus.

Pagrindinis laimės barometro išskirtinumas tas, kad laimės lygis juo matuojamas kasdien. Tai leis ateityje daryti daugiau pjūvių, stebėti, kaip žmonių laimės lygis koreliuoja su kokiais nors įvykiais. „Mes apie tai ir galvojome. Pagrindinė mintis buvo tokia: mūsų nuotaika juk keičiasi. Mes neužsifiksuojame visam mėnesiui. Susitinkame seną draugą ir nuotaika tampa puiki. Kažkas nuliūdina – nuotaika vėl keičiasi. Taigi kodėl neturėti barometro, kuris kinta kaip slėgis ar temperatūra? Bus labai įdomu žiūrėti į duomenis, kai jau praeis šiek tiek daugiau laiko. Pavyzdžiui, kai pasikeis metų laikai. Tai gal ir nebus moksliniai duomenys, bet tam tikros koreliacijos gali būti visiškai netikėtos ir įdomios. Mano draugai juokiasi, kad galėsiu pasižiūrėti, ar pilnatis veikia nuotaiką“, – sakė A. Jonkus.

Dėmesys maloniai nustebino

Nors iki tol darytuose tyrimuose lietuviai dažniausiai pasirodydavo kaip niurzgaliai, bent jau kol kas laimės barometras rodo gana optimistiškus rezutatus.

„Taip, tuose pasauliniuose tyrimuose lietuviai dažnai būna gale. Kol kas indeksas nekrinta žemiau nei 6. Buvo dienų, kai jis viršijo 8. Vidutiniškai jis būna apie 7. Tai tikrai neblogas rezultatas, tačiau praėjo dar labai mažai laiko. Bus įdomu viską peržiūrėti praėjus kiek ilgesniam laikui“, – teigė A. Jonkus.

Jis džiaugiasi, kad iniciatyvą palankiai sutiko psichiatrai. Laimės barometro nauda ta, kad jis fiksuoja kasdienes mūsų nuotaikas. Jeigu ilgą laiką žmogus jaučiasi nelaimingas, jam derėtų susirūpinti. Laimės barometras šiuo atžvilgiu gali itin pagelbėti.

„Psichaitrų reakcija buvo teigiama. Įrankį mes jau buvo praktiškai baigę, o tada Lietuvos radijas pasikvietė mus ir daktarą Ramūną Ranauską, kuris sakė, jog projektas labai geras. Jis sakė, kad jeigu nori ką nors keisti, turi išsiaiškinti, kokia yra situacija. Todėl tokios iniciatyvos sveikintinos. Jis skatina žvelgti į situaciją įvairiais kampais“, – sakė verslininkas.

Labai greitai laimės barometru susidomėjo užsienio žiniasklaida. Buvo sulaukta skambučių iš tokių gigantų kaip CNN ar „Reuters“. Susidomėjimas jaučiamas ir iš užsienio miestų. A. Jonkus pripažino, kad toks dėmesys jam buvo net kiek netikėtas.

„Iš tikrųjų nesitikėjome tokio dėmesio. Manėme, kad tai yra įdomu, tačiau tai, jog pirmoji žiniasklaidos priemonė, kuri man paskambino, buvo „CNN Travel“, tikrai nustebino. Jie pirmieji išsileido medžiagą apie tai. Kai apie mus pranešė ir „Reuters“, žinia pasklido nuo Japonijos iki Amerikos. To nei aš pats, nei komandos nariai nesitikėjome. Tai iš tikrųjų džiugina, nes, matyt, pati idėja yra nauja ir gera“, – tikino pašnekovas.

Vyras juokiasi, kad kai su „IQ Polls“ žengė į startuolių pasaulį, buvo tokių, kurie sakė: koks gi tu startuolis – pasižiūrėk į savo pasą… Tačiau noras mokytis, kurti ir įgyvendinti idėjas pasirodo esąs daug svarbesnis už tuos skaičiukus pase.

„Daug kas gyvenime atsitinka, kai bandai išspręsti vieną ar kitą problemą. Tarkim, „IQ Polls“ atsirado iš noro geriau jaustis prieš auditoriją, kuri yra nugrimzdusi į elektroniką… Kas veda į priekį? Gal charakterio savybės. Yra noras mokytis visko, kas nauja. Aš, matyt, esu įpratęs būti kempinė, kuri sugeria idėjas. Iš kitos pusės, nereikia bijoti atiduoti idėjas. Juk jeigu žinai, kad neįgyvendinsi savo idėjos – tai atiduok ją tam, kas tai padarys. Noras dalytis yra labai svarbus“, – teigė A. Jonkus.