Nekantraudamas pradėti kartu su bendraminčiu Tadu Tursa sukurto versliuko „Waffle Lab“ antrąjį sezoną, Tomas Poška (21) pasakoja, kad idėja verslauti kilo greitai ir paprastai: jo mergina Simona labai mėgo belgiškus vaflius, kurių rasti pavykdavo tik Palangoje. „Kas kartą važiuojant ten, ji kaip išprotėjusi ieškodavo tų vaflių. Kartais net kelis kartus per dieną. Buvo įdomu ir keista, kad niekur kitur Lietuvoje tuo metu jų įsigyti nebuvo galimybės“, – šypsodamasis pasakoja vaikinas, radęs būdą šią problemą išspręsti – jis sugalvojo pats imtis vaflių gamybos. Tiesa, vaikinas pabrėžia, kad nesijaučia kažin kokiu verslininku: „Juk tai viso labo mašina ant ratų, pritaikyta kepti be galo skaniems ir natūraliems belgiškiems vafliams.“ Vis dėlto jis jau spėjo įsitikinti, kad net ir toks versliukas kelia nemažą riziką, tad reikia pastangų, jeigu ketini projektą įgyvendinti tinkamai.

Įvairūs darbai – tik į naudą

Prieš pasinerdamas į savo idėjos įgyvendinimą, T. Poška jau buvo išbandęs įvairius darbus ir yra įsitikinęs, kad tai naudinga patirtis kiekvienam. „Tik tuomet supranti darbo svarbą. Pradedi vertinti kitus dirbančiuosius. Keičiasi požiūris ir mąstymas, – sako vaikinas, dirbęs visokius, net ir pačius prasčiausius, darbus. – Pamenu, kaip dar mokydamasis gimnazijoje važiuodavau dviračiu iki ūkininko ir dirbdavau jam, būdavo smagu. Vasarą, karštis, šienas. Mėšlas. Visko buvo. Buvo gerai. Esu dirbęs ir komunalininku savo mieste. Dar gimnazijoje su klasės draugais sumanėme vieną vasaros mėnesį praleisti kitaip. Tvarkėme savo miesto aplinką. Patiko! Nuo to laiko nedrįstu numesti šiukšlės ant žemės. Ranka nekyla. Kitiems taip pat neleidžiu to daryti. Noriu pasakyti, kad, atsidūrę tam tikroje aplinkoje ir išbandę tam tikrą darbą, žmonės pradeda mąstyti kitaip. Elgtis kitaip ir gerbti tuos, kurie tą darbą dirba. Manau, kiekvienas privalo tai patirti.“

Yra problema, bus ir verslas

Dar pirmaisiais studijų metais, susipažinęs su grupės draugu T. Tursa (nuotr. dešinėje), T. Poška sako, kad jam jis paliko įspūdį gebėjimu išsiskirti iš kitų ir iššūkių nebijojimu. Dar tada jis pamanė, kad būtų šaunu su tokiu žmogumi sukurti ką nors bendra: „Esame gana panašūs – nebijome iššūkių, pasijuokti iš savęs. Nieko keista, kad žmogus, kuriam pasiūliau įgyvendinti šį projektą, yra būtent Tadas. Nuo tada prasidėjo verslo įgyvendinimas.“

Kosminės kainos Lietuvoje ir atradimai Lenkijoje

Pradžia nebuvo lengva. Pašnekovo teigimu, iškilo begalė klausimų ir visais reikėjo pasidomėti. Sukaupti reikiamų žinių padėjo pažintys, atsakingos įmonės ir pažįstami žmonės, turintys patirties šiuose reikaluose.

Daugiausia verslo kūrėjų jėgų ir laiko prireikė lyg ir paprastam dalykui – tinkamo maisto furgono paieškoms. T. Poška prisimena, kaip kiekvieną dieną vartė įvairiausius automobilių paieškos puslapius: ir lietuviškus, ir užsienietiškus. Važiavo į įvairius Lietuvos užkampius apžiūrinėti mašinų, kurias, pasak jo, lietuviai pardavinėjo itin brangiai. Mašinos ieškantys vyrai du kartus važiavo į kaimyninę Lenkiją, išnaršė pusę šios šalies, kol per antrąją kelionę rado išsvajotąjį „Mercedes-Benz“, idealiai atitikusį visas svajas. „Pamenu, lenkai sakė, kad jeigu pirksime šią mašiną, tai po pusės metų paskambinsime jiems ir dėkosime už šį sprendimą. Taip ir nutiko“, – malonia patirtimi kaimyninėje šalyje džiaugiasi „Waffle Lab“ bendraįkūrėjis.

Kitas etapas buvo mašinos įrengimas, čia jau teko pasitelkti profesionalus. „Norint įrengti maisto furgoną patiems, reikia be galo daug laiko ir žinių, patirties. Kadangi norėjome kuo anksčiau pradėti dirbti ir kuo mažiau prarasti laiko bei nervų, pasikliovėme šios srities specialistais, įrengusiais ne vieną Lietuvos maisto furgoną. Likome sužavėti! Vos per dvi savaites mes turėjome visiškai įrengtą maisto furgoną!“ – gera šios istorijos atomazga patenkintas T. Poška.

Daugybė „o“, „bet“, „tačiau“

Kadangi šis projektas nebuvo iš pigiųjų ir savų lėšų nepakako, projekto investuotojais tapo artimiausi įkūrėjų šeimos nariai – tėvai. „Be abejonės, – aiškina pašnekovas, – jiems kilo daugybė įvairiausių klausimų, daugybė „o“, „bet“, „tačiau“ pamąstymų. Išsprendėme visus juos. Ne tiek skaičiais, kiek savo užsidegimu. Jie matė mūsų verdančią aistrą pradėti. Manau, būtent tai paskatino juos investuoti į mūsų verslą, ir tikiuosi, kad jie nenusivylė.“

„Bus daugybė momentų, kai norėsite viską mesti. Jei tikite savo projektu, privalote jį įgyvendinti.“

T. Poška.

Savo versliuką pradėjęs T. Poška sako, kad dirbant sau kiekviena smulkmena yra svarbi: „Stengiesi išspręsti klausimą kuo kokybiškiau, todėl skiri tam kuo daugiau pastangų ir bemiegių naktų.“ Jam ši veikla įdomi dėl galimybės dalyvauti daugelyje Lietuvos renginių, festivalių. Įdomu pažinti gatvės maisto kultūrą, susipažinti su kitais maisto furgonų savininkais, kurie, pašnekovo teigimu, labai šilti žmonės. „Visi iki vieno. Nuostabu, tiesa? Manau, tokių pranašumų nepasitaiko kiekviename darbe. Tiesa, mes itin priklausomi nuo gero oro. Juk kuo geresnis oras, tuo geresnė prekyba ir atvirkščiai, – vienintelę veiklai nepalankią aplinkybę pamini skanaus projekto autorius, pavadinimą jam sugalvojęs akimirksniu. – Norėjome, kad žmogus iš karto suprastų, apie ką kalbama, ir kad pavadinimas būtų tarptautinis. „Lab“ reiškia laboratoriją, nes mūsų idėja – pristatyti itin plačią vaflių kultūrą Lietuvoje. Tačiau ne viskas iš karto. Nėra taip paprasta, tam reikia laiko. Tobulėjame ir dirbame ta kryptimi, o tai, manau, ir yra svarbiausia.“

Nuosavą verslą kuriančius žmones T. Poška skatintų eiti tik į priekį, niekada nepalūžti: „Bus daugybė momentų, kai norėsite viską mesti. Jei tikite savo projektu, privalote jį įgyvendinti. Privalote išspręsti problemą, kuri taps jūsų verslu. Kad ir nedideliu, tačiau tai bus jūsų asmeninis reikalas, dėl kurio galėsite padėti galvą. Būtent to aš jums ir linkiu!“

„Waffle LAB“