Bemaž viena labiausiai žiniasklaidoje ir kasdieniuose pokalbiuose minimų temų – įkvėpimo paieškos. Svarstoma, iš kokio šulinio jo pasisemti, ką daryti, kad jis mus aplankytų ir kuo ilgiau neapleistų. O atsakymas gana paprastas – reikia pradėti dirbti ir daryti tai nuosekliai. Tai patvirtintų daugelis kūrybinių profesijų atstovų – dailininkų, architektų, rašytojų ir net dalis poetų. Šį kartą „BZN start“ pašnekovės – žinomos Lietuvos architektės bei interjero dizainerės Marija Digrytė ir Justė Žibūdienė. Iš kur įkvėpimo semiasi jos?

Idėjos – ne tik iš profesinės srities

„Įkvėpimo semiuosi iš daugelio dalykų: kelionių, kuriose galima išvysti kitokią gamtą, kitokius žmones, kitokias spalvas, kitokio aukščio dangų, užuosti kitokius kvapus, taip pat klientų, kuriems patinka tavo darbas, ir kitokio meno – kino, teatro, muzikos, literatūros. Pažadinti kūrybines galias gali viskas, net kitokio skonio bulvė. Nebūtina naujų idėjų ieškoti vien savo profesinės srities žurnaluose“, – sako M. Digrytė, studijos „DIGMA deSign“ įkūrėja.

J. Žibūdienė (nuotr. dešinėje) įkvėpimo ieško gamtos formose, tekstuose, etnografiniuose raštuose, humore ar žymiausių dailininkų darbuose. Kartais idėjų pakiša kliento interesai ir pomėgiai. Ji yra pastebėjusi, kad „įkvėpimas niekada neatsiranda be priežasties, nes tave visada veikia pačios vietos, kurioje dirbi, duotybės“.

Žmogus turi jaustis gerai, patogiai. Mano kaip architektės misija – nuspėti, kokioje aplinkoje jis taip jaustųsi, ir sukurti ją taip, kad rezultatas tenkintų abi puses.

J. Žibūdienė

Originaliam būti sunku, bet įmanoma

Be abejo, vienas iš įkvepiančių dalykų – galimybė sukurti ką nors nauja ir nematyta, tačiau ar įmanoma būti originaliam šiais idėjų ir vaizdų pertekliaus laikais?

„Kurdami interjerą nesistengiame išrasti dviračio. Kiekvieną dieną renkame vizualinę, akustinę informaciją, paskui visa tai perleidžiame per savo patirties prizmę – ir štai individualus rezultatas. Daug lemia gebėjimas sujungti skirtingas gijas į savitą audinį. Vis dėlto aišku viena: norėdamas ko nors naujo turi rizikuoti. Jei pavyksta įtikinti klientą nebijoti rizikos, dizaineris būna patenkintas“,– sakė M. Digrytė.

J. Žibūdienė taip pat yra pastebėjusi, kad interjero idėjos kartojasi – įvairiose šalyse vyrauja tos pačios tendencijos, tos pačios aktualijos ir mados, kurios atveda skirtingus autorius prie panašių sprendimų, o galimybė atrasti naujų dalykų padidėja, kai dizaineris išgrynina idėjas, atsižvelgdamas į konkrečią vietą, situaciją, dirbdamas su konkrečiu klientu. Pasak architektės, kiekvienu atveju šių veiksnių kombinacija yra savita.

Visažinio kliento kompleksas

J. Žibūdienė pabrėžė, kad kuriant interjerą labai svarbus kliento ir architekto santykis – tai bene svarbiausias veiksnys, kuris gali arba sužadinti kūrybines galias, arba jas užslopinti.

„Kai santykis malonus ir sklandus, procesas ir rezultatas džiugina abi puses. Žmonėms, kurie nepriima kitokios nuomonės, visada siūlau patiems įsirengti namus, o kilus klausimų tiesiog pasikonsultuoti“, – pasakojo Justė.

Visažinio kliento kompleksą paminėjo ir M. Digrytė (nuotr. kairėje). Ji prasitarė, kad kartais iš kantrybės veda užsakovai, norintys buto, kokį matė pas draugus ar tėvus, bet nesistengiantys suprasti, kas jiems patiems artimiausia.

Kurdami interjerą nesistengiame išrasti dviračio. Kiekvieną dieną renkame vizualinę, akustinę informaciją, paskui visa tai perleidžiame per savo patirties prizmę – ir štai individualus rezultatas

M.Digrytė

„Taip dažnai atsitinka prisižiūrėjus spalvingų žurnalų su gražiais paveikslėliais, kai siekiama kieno nors kito idėjas perkelti į savo namų erdvę, neatsižvelgiant nei į savo psichologiją, nei galimybes“, – teigė Marija.

Interjeras turi būti gyvenamas

Paklausta, ar jos kūrybinių galių nevaržo klientų norai, J. Žibūdienė sakė nemananti, kad architektas turi visada viską daryti nevaržomas, gal todėl ji ir nesijaučia labai suvaržyta: „Mano supratimu, svarbiausia yra žmogus, gyvenantis šioje aplinkoje. Jis turi jaustis gerai, patogiai. Mano kaip architektės misija – nuspėti, kokioje aplinkoje jis taip jaustųsi, ir sukurti ją taip, kad rezultatas tenkintų abi puses.“

M. Digrytė pridūrė, kad gero interjero kūrėjo uždavinys – rasti kompromisą tarp gero skonio ir kliento norų, kurie ne visada būna skoningi. Anot jos, dirbant kuriant interjerą tenka daugiau prisitaikyti, o ne kurti: „Interjeras – tai namų drabužis. Kaip žinoma, drabužių mada skirstoma į nešiojamąją ir aukštąją. Interjero dizaineriai dažniausiai dirba su nešiojamąja mada. Tai nei gerai, nei blogai, tiesiog taip yra.“

Architektės išvardijo daugelį jas įkvepiančių dalykų – nuo kelionių į svečias šalis iki vietos dvasios, pasiūlančios tam tikrus sprendimus, tačiau bene svarbiausias dalykas išaiškėjo pokalbio pabaigoje paklausus, kodėl joms patinka interjero dizainas. Atsakymas paprastas ir įkvepiantis – tiek Marijai, tiek Justei vienas svarbiausių dalykų gyvenime – jaukūs namai, į kuriuos gera grįžti, ir galimybė sukurti jaukius namus kitiems.