Adomas Vasiliauskas (34) ir Audra Bajorinaitė (26) savo verslo idėja ir perspektyva taip tiki, kad nutarę imtis jos įgyvendinimo išvyko dirbti Anglijos viešbučiuose ir baruose, kad tik sukauptų reikiamą pinigų sumą nuosavos įmonės veiklai pradėti. Išvykdama pora iš anksto žinojo – jie tikrai grįš į Lietuvą ir čia atidarys etiškų, veganiškų ir ekologiškų drabužių parduotuvę. Dirbdami Londone jie ne tik kaupė pinigus verslo pradžiai, bet ir mezgė ryšius su tiekėjais, rinko žinias specializuotose parodose. Prieš kelis mėnesius į Vilnių grįžę bendraminčiai svajonę pagaliau pavertė realybe – e. parduotuvė „Eco Nation“ sėkmingai dirba ir auga. Bet ar tikrai tokios parduotuvės reikia Lietuvos vartotojams? Adomas ir Audra sako tvirtą „taip“.

 

Verslas, prieštaraujantis komercijos principui

Neslėpsiu, eidamas į susitikimą su „Eco Nation“ įkūrėjais, turėjau išankstinę nuostatą. Maniau, kad tai dar vienas iš tų itin madingų ir veganiškai teisuoliškų projektų, kuriuo žavisi tik siauras ratas entuziastų. Tačiau pokalbis su Adomu ir Audra gerokai pakoregavo mano požiūrį ir paskatino atidžiau pažvelgti į tai, kas slypi už žodžių „etiški, veganiški ir ekologiški drabužiai“.

Jų verslo idėja gimė natūraliai – iš asmeninio gyvenimo stiliaus ir poreikio svariau prisidėti prie aplinkos tausojimo ir išsaugojimo. Tai tikriausiai lėmė tą didelį nuoširdumą ir užsidegimą, kuris buvo matyti jų akyse viso interviu metu ir kuris mane sužavėjo.

 

„Skaičiavome net tokius aspektus kaip transportavimo aplinkos tarša. Pagaliau nutarėme, kad tinkamiausi ir geriausiai mūsų keliamus kriterijus atitinkantys gamintojai yra Indijoje, Nepale ir Kinijoje – šalyse, kur yra gilios tekstilės gamybos tradicijos“

A. Vasiliauskas ir A. Bajorinaitė.

 

Kiek kainavo verslo pradžia, klausiu pašnekovų, o jie šypsodamiesi sako: „Nedaug. Tik kelis tūkstančius eurų ir nervų.“ Pasirodo, parduotuvėje parduodamos aprangos ir aksesuarų tiekėjų atranka Adomui ir Audrai užtruko du mėnesius.

„Skaičiavome net tokius aspektus kaip transportavimo aplinkos tarša. Pagaliau nutarėme, kad tinkamiausi ir geriausiai mūsų keliamus kriterijus atitinkantys gamintojai yra Indijoje, Nepale ir Kinijoje – šalyse, kur yra gilios tekstilės gamybos tradicijos“, – pasakoja netradicinio verslo įkūrėjai.

Anot jų, buvo dar svarstoma ir galimybė importuoti ekologiškus drabužius, pagamintus Europoje ar Skandinavijoje, tačiau ją teko atmesti. Pirmą galimybę – dėl drabužių stiliaus nykumo ir nuobodumo, o skandinavams buvo tarta „ne“ dėl milžiniškų kainų, kurios prilygo garsiausių pasaulyje mados namų kūriniams.

„Mūsų tikslinei auditorijai yra svarbus stilius, todėl daug dėmesio skiriame ne tik drabužių gamybos niuansams, bet ir tam, kaip jie atrodo. Aišku, turėjome nepamiršti ir įvertinti, kad gyvename Lietuvoje, kur kainos irgi turi aiškias ribas“, – aiškina „Eco Nation“ įkūrėjai.

Kainos Adomo ir Audros e. parduotuvėje išties nesikandžioja. Pavyzdžiui, kanapių pluošto marškinėliai, kuriems būdingas išskirtinis patvarumas, kainuoja 30 eurų. Kiek brangesnis yra bambukinio pluošto džemperis – už jį prašoma 55 eurų. Ar tai yra didelės kainos? Matyt, priklauso nuo gaunamų pajamų ir sąmoningumo. Panašiai mąsto ir pašnekovai.

„Mūsų tikslas tam tikra prasme kertasi su tradicine komercijos nuostata – parduoti kuo daugiau. Didelėse tinklinėse drabužių parduotuvėse žmonės perka iškart kelis vienetus, kad ir tų pačių marškinėlių. O mes norime, kad jie įsigytų vienus patvarius marškinėlius ir galėtų būti ramūs, žinodami, kad tas drabužis ir po poros metų atrodys gerai – nesuplyš ir nepraras geros išvaizdos po pirmo skalbimo“, – sako „Eco Nation“ šeimininkai.

Drabužius pirkti internetu nebaisu

Suskaičiuota, kad ekologiškų pluoštų industrija, apimanti tekstilės, aprangos, namų apyvokos, medicinos ir kitus gaminius, iki 2020 m. bus verta beveik 70 mlrd. eurų. Tokią prognozę paskelbė tyrimų bendrovė „Markets and Markets“. Taigi visai nestebina ir Adomo bei Audros pasirinkta verslo niša. Akivaizdu, ji turi didelį potencialą. Tik klausimas, ar lietuviai tam pasiruošę.

Pašnekovai neabejoja einantys teisingu keliu ir tiki, kad Lietuvoje jau susiformavo kritinė masė žmonių, kuriems rūpi etiškai pagaminti ir ekologiški gaminiai. Jų manymu, tai miestuose gyvenantys 16–40 metų, aukštesnes pajamas gaunantys žmonės. Tiesa, „Eco Nation“ įkūrėjai pripažįsta – drabužių, skirtų suaugusiesiems, segmentas yra kur kas sudėtingesnis, tad reikės daugiau pastangų.

„Lietuvoje jau kurį laiką sėkmingai plėtojami kelių krypčių ekologiški verslai. Tai būsimoms mamoms ir kūdikiams skirtų prekių bei ekologiškos kosmetikos parduotuvės. Pirmuoju atveju viską lemia psichologinė vartotojų būsena, kuri skatina pirkti viską, kas sveikiausia ir geriausia atžalai. Na, o su kosmetika apskritai viskas paprasta – arba patinka, arba ne. Tačiau drabužiai turi vieną niuansą – žmonės dar nepratę pirkti juos nesimatavę“, – aiškina Adomas.

Audra jam antrina ir priduria, kad gerai išvystyta siuntinių pristatymo infrastruktūra Lietuvoje iš esmės išsprendžia visas problemas. Ji leidžia pirkėjams jaustis saugiai, nes, net įsigijus netinkamo dydžio drabužį, jį be vargo galima grąžinti ar operatyviai pakeisti į kitokių matmenų analogišką apdarą.

Kokybės kontrolė ir ateities planai

Per pastarąjį dešimtmetį ekologiškos produkcijos banga užtvindė parduotuves, o „eko“ tapo savotišku prekių ženklu, vertu milijonų. Tokia tendencija turi ir teigiamų, ir neigiamų aspektų. Aktyvūs stambaus verslo rinkodaros veiksmai, garsinantys ekologiškas prekes, paskatino ekomadą tapti masine ir išmokė žmones už „eko“ ženklu pažymėtas prekes mokėti daugiau. Tačiau atsirado nemažai apsišaukėlių, kurie tik prisidengia „eko“ aura ir pelnosi iš patiklių vartotojų. Todėl pelų atskyrimas nuo grūdų tapo vienu didžiausių iššūkių ir verslui, ir pirkėjams.

Pasiteiravus, kaip „Eco Nation“ vykdo kokybės kontrolę ir užtikrina parduodamų prekių atitiktį standartams, pašnekovai tikina, kad šiuo metu jie naudojasi dviem būdais – prašo gamintojų pateikti specialius sertifikatus, įrodančius, kad jų produkcija yra pagaminta etiškai, veganiškai ir ekologiškai; arba atkreipia dėmesį į tai, ar gamintojas priklauso kokiai nors sąžiningos prekybos organizacijai.

„Stengiamės bendradarbiauti tik su smulkiaisiais verslininkais, kurie turi ką prarasti, kuriems jų vardas yra svarbus ir kurie neturi kalno pinigų, galinčio padėti įsigyti bet kokį sertifikatą“, – teigia Adomas.

Nors jo ir Audros plėtojamas verslas dar tik įsibėgėja, tačiau pora jau svarsto ir svajoja apie ateityje galimą plėtrą. Pradedantieji verslininkai norėtų atidaryti ir tikrą parduotuvę kur nors Vilniuje, taip pat galvoja apie savarankišką etiškų drabužių gamybą Lietuvoje. Vis dėlto jie neskuba ir sako pirmiausia norintys sukaupti pakankamai žinių, tik paskui plės įmonės veiklos spektrą ar žengs į užsienio rinką.

Kad ir kaip stengtųsi tvardyti ambicijas ir svajones, pašnekovai vis tiek prasitaria: „Norėtume, kad Vilnius būtų kaip Berlynas – viena iš ekomados sostinių. Tam yra visos sąlygos, tik reikia įdėti darbo ir šviesti visuomenę.“

Edukacinė „Eco Nation“ misija yra ne iš piršto laužta. Audra daug laiko skiria Eco-nation.lt interneto svetainėje esančiam tinklaraščiui. Ten ji skelbia savo rašytus straipsnius, supažindinančius su sąžininga prekyba, gyvūninės kilmės medžiagų daroma žala ir kitus svarbius sąmoningo bei etiško vartojimo aspektus.

„Tinklaraštis, kur galima rasti lietuvių kalba skelbiamo turinio originalus ir socialiniai tinklai mums padeda ne tik dalytis sukauptomis žiniomis apie aplinkai draugišką madą, bet ir burti sąmoningų žmonių bendruomenę“, – patikslina viena iš e. parduotuvės įkūrėjų.

Vis dėlto net ir perskaitęs Audros tinklaraštyje skelbiamus straipsnius aš, matyt, niekada netapsiu vegetaru ar juo labiau veganu. Bet apie drabužių (ar kitų prekių) kilmę susimąstysiu dažniau. Taip pat pasisakysiu už tai, kad drabužiai etiketėse turėtų specialų ženklinimą, nurodantį, kiek jų gamybai reikėjo vandens, kiek sudeginta kuro, kiek sunaudota elektros energijos ir kiek žmogus prie jų praleido darbo valandų bei kokį atlygį už tai gavo. Gal pamatę tokią informaciją daugiau vartotojų imtų labiau vertinti kokybę ir taptų sąmoningesni?