Kūrybinis požiūris į problemą gali pasiūlyti netikėčiausių sprendimų, o versle – padidinti procesų efektyvumą ar pasiūlyti naujų strateginių sprendimų. Tad, kuo naudingas mąstymo modeliavimas (angl. design thinking), dalijasi šios srities ekspertas, Vilniaus dailės akademijos dėstytojas ir produktų dizaineris Deividas Juozulynas.

Ne logotipas neša verslui sėkmę, o jo verslo modelis

Mąstymo modeliavimas padeda rasti efektyvius problemų sprendimo ir idėjų kūrimo būdus, pabėgti nuo susiformavusių mąstymo stereotipų ir perprasti galutinio vartotojo poreikius.

D. Juozulyno teigimu, ne vienas praktinis verslo pavyzdys byloja, kad kartais klientas nesupranta, ko iš tiesų jam reikia. Dažnai problemos bandomos spręsti paviršutiniškai. „Klientas ateina pas dizainerį prašydamas naujo logotipo. Tačiau dizaineris, išanalizavęs situaciją, gali pasakyti: „Logotipas neišspręs jūsų problemų, jums reikia naujo komunikacijos ar verslo modelio.“ Tad būtent tas holistinis požiūris į visą esamą situaciją ir tikrosios problemos užčiuopimas ir yra mąstymo modeliavimo pranašumas“, – pasakoja specialistas, tačiau pripažįsta, kad ne visi verslininkai priima šį požiūrį.

Vis dėlto jį įvaldę galime pasiekti išskirtinių rezultatų. Tereikia susipažinti su jo procesais.

Mąstymo modeliavimą apibrėžia penkios stadijos

1. Įsijautimas į situaciją: nebijokite klausti

Pradinėje stadijoje būtina suprasti kontekstą, pažinti žmones, kad sugebėtumėte apibrėžti situaciją. Būtent nuo to reikėtų pradėti, jei siekiate vienaip ar kitaip išspręsti aktualią problemą. Kadangi dažnai problema yra ne jūsų, svarbu gerai suprasti ir žinoti, kodėl ji aktuali. Nebijokite klausti.

 

„Rinkodaros tyrime galime atrasti dešimt priežasčių ar faktų, tačiau, pabendravę su dešimčia žmonių, galime gauti šimtus įžvalgų, apie kurias patys nesusimąstėme.“

D. Juozulynas.

 

Pasiekti vartotoją ar išsiaiškinti, ko iš tiesų nori klientas, viršininkas, draugas ar net šeimos narys, galima pačiu paprasčiausiu būdu – pokalbiu. Juk komunikacija – raktas į kokybišką bendravimą.

Svarbų vaidmenį šiame etape atlieka empatija. Visi mes ieškome naujų potyrių, atsimename emocijas, kurias sukėlė kiti žmonės, daiktai, paslaugos. Kartais kūno kalba, raktažodžiai ar aplinkos detalės leidžia suprasti ir įvardyti tai, ką žmogus pats jaučia, tačiau nemoka apibūdinti. „Rinkodaros tyrime galime atrasti dešimt priežasčių ar faktų, tačiau, pabendravę su dešimčia žmonių, galime gauti šimtus įžvalgų, apie kurias patys nesusimąstėme“, – priduria dizaineris.

2. Apibrėžimas: tinkami klausimai

Problemos apibrėžimui ypač svarbus vartotojas, jo poreikiai ir surinktos įžvalgos. Kitaip tariant, apibrėžimo stadijoje suglaudiname tai, ką išsiaiškinome ankstesnėje stadijoje. Tuomet užduodamas klausimas idėjos etapui. Šio klausimo formavimas taip pat yra be galo svarbus. Nevertėtų jo užduoti per plataus arba labai susiaurinti. „Geriausia klausimą formuluoti „Kaip mes galėtume?“ (angl. How might we?) principu. Pavyzdžiui, užuot klausę, kaip sukurti naują kėdę, galime paklausti: „Kaip mes galėtume sukurti naują sėdėjimo patirtį?“ Nors klausimai iš esmės labai panašūs, antruoju išplečiame koncepciją ir nauja sėdėjimo patirtis jau nebūtinai bus tik kėdė.

3. Idėjų kūrimas: o kas, jeigu?

Šioje stadijoje visos pastangos sutelkiamos į idėjų kūrimą. Būdų tam galima rasti pačių įvairiausių: nuo jau visiems gerai žinomo ir plačiai taikomo minčių lietaus (angl. brainstorming) iki tiesioginio fizinio įsitraukimo moduliuojant situacijas (angl. bodystroming).

Imame galvoti „o kas, jeigu“ principu ir pradedame kvestionuoti net savaime suprantamus dalykus. Idėjizacijai labai svarbus su problema susijusių žmonių įtraukimas į procesą. Kuo daugiau skirtingų požiūrių ir idėjų, tuo sėkmingesnis gali būti likęs procesas.

4. Prototipų kūrimas: įdarbinkite pojūčius

Turimas idėjas itin svarbu kuo greičiau materializuoti. Pasak D. Juozulyno, spręsdami problemas esame linkę daug diskutuoti, planuoti, daryti prielaidas. Vis dėlto dažnai bijome suklysti dar net nepabandę. Čia ir slypi mąstymo modeliavimo galia. Kurdami tam tikrus modelius, maketus ar apskritai ką nors apčiuopiama, matoma, užkertame kelią galimoms klaidoms, skaudesnėms pasekmėms. Kai prieš save esantį daiktą, sumanymą, žemėlapį ar bet ką kita galime pamatyti, paliesti, mūsų idėjos tampa jau visiškai kitokios diskusijos objektu.

5. Išbandymas: kai klysti verta

Pagaliau visos idėjos, prototipų funkcionalumas ir jų kokybė turi būti patikrinti su žmonėmis, kuriems jūsų produktas, paslauga ar naujas problemos sprendimas yra skirtas. Mažos grupės pastabos, grįžtamasis ryšys, pakitusi ar nepakitusi elgsena gali atskleisti keletą iki tol nenumatytų aspektų. Kuo greičiau juos išsiaiškinsite, tuo greičiau bus galima patobulinti prototipus, sumažinti ar visiškai pašalinti nenumatytas rizikas. Bandymo metu mums nereikia įtikinėti kitų savo idėjos puikumu. Svarbiausia paklausti ir gauti atsaką, įvertinimą.

Perėję visus šiuo procesus, kartais galite grįžti prie vienos ar kitos stadijos, jas pereiti iš naujo. D. Juozulynas tvirtina, kad tai interaktyvus procesas ir kuo kokybiškiau jį atliksite, tuo labiau tikėtina sėkmingai išspręsti susidariusią problemą. Mąstymo modeliavimo rezultatai gali nustebinti jus pačius. Juk „Air BnB“, „Uber“, „Skype“ ar lietuviškasis „Vinted“ pasiūlė novatoriškų sprendimų problemoms, kurių net nežinojome turintys.