Vos susitikus „Flyshout“ kūrėjas Herbertas Alksnevičius prisipažino apie žaidimus nelabai ką suprantantis. Niekada jų nežaidė ir jais nesidomėjo. Tad kaip atsitiko, kad pats sukūrė vieną? „Flyshout“, ko gero, nereikėtų vadinti tradiciniu mobiliuoju žaidimu. Iš tikrųjų tai stendinio šaudymo simuliatorius, kurio sėdėdamas fotelyje nepažaisi – reikia atsistoti ir pajudėti. Lėkštės ir šoviniai čia virtualūs, bet judesiai – tikri. Apie „Flyshout“ atsiradimą, kreivus profesionalių žaidimų kūrėjų žvilgsnius ir su žaidimu susijusias svajones ir pasikalbėjome.

Perkėlė stendinį šaudymą į telefoną

H. Alksnevičius prisipažino, kad „Flyshout“ idėja kilo galvojant apie pasiūlymą tapti stendinio šaudymo treneriu: „Buvau šaudymo meistras. Kartą sSulaukiau skambučio ir klausimo, ar nenorėčiau būti treneris. Pradėjau svarstyti, ar ne š… malčiau. Pasirodo, taip. Jeigu dirbčiau tradiciniu treneriu, tai nesukurčiau vertės. Mūsų šaudymas į skriejančius taikinius yra gana specifinis. Tai brangoka, palyginti uždara, net šiek tiek aristokratiška. Mūsų sąlygomis šį sportą propaguoti sunku. Pamačiau, kad tradiciškai nieko nepadarysiu. Kadangi esu susijęs su kinu, scenarijų rašymu, pamaniau, kas būtų, jeigu tą patį šautuvą sukurčiau mobiliajame telefone.“

Iš pradžių jis dar bandė rasti ką nors panašaus internete, tačiau niekas neatitiko lūkesčių. Rasti žaidimai buvo per paprasti ir nepriminė simuliatorių.

„Internete nieko gera neradau. Visuose panašiuose žaidimuose taikomasi pirštu. Nesąmonė, tai tikrai ne šaudymas. Stendiniame šaudyme lėkštę reikia pagauti, pritūpti prieš šaunant. Turi dirbti raumenys, formuotis raumenų atmintis. Šūvis yra tikslus judesys ir jį ištobulinti – net ne trejų metų darbas. Tai per ilgai. Tokiais tempais vaikas nieko nepasieks – paprasčiausiai nespės. Visą juodą darbą galima padaryti mobiliuoju“, – pasakojo pašnekovas.

„Flyshout“ išskirtiniu pavertė Gyro technologija. Ji leidžia pakankamai tikroviškai perkelti realius judesius į virtualybę. Taigi virtualus rezultatas visiškai priklauso nuo realių judesių tikslumo.

„Gyroscope“ leidžia realiai pasisukti į virtualų taikinį. Jis reaguoja į pasaulio šalis. Jis leidžia realiai orientuotis mobiliojoje erdvėje. Taigi galima virtualiai simuliuoti realybę. Bent jau posūkių tikslumas būna labai panašus. Kitas lygis būtų kinetiniai žaidimai“, – sakė H. Alksnevičius.

Tiki, kad simuliatorius gali atvesti į tikrą sportą

Pašnekovo teigimu, profesionalūs žaidimų kūrėjai paprastai turi priekaištų savamoksliam kūrėjui, kuris nelabai paiso nusistovėjusių taisyklių.

„Valdymas atrodo labai keistas. Mane visi developeriai traukė per dantį, kad šauti reikia dviem rankomis, kažkodėl įsijungia zoomas. Sako, kad nesąmonę padariau. Nesuprantamai. Aš juk negalėjau daryti visko vienu mygtuku, nes žmogus tiesiog atsisės ir šaudys. Blogai. Tai ne šaudymas. Šaudant reikia atsistoti. Žaidėjams jis nepatiks, bet aš turiu savų argumentų. Čia yra simuliatorius“, – sako H. Alksnevičius.

Jo didžiausia viltis, kad žaidimas sudomins vaikus ir padės jiems rasti kelią į tikras šaudyklas, o gal ir į varžybas. „Mano idėja tokia ir yra, kad vaikas būdamas dvylikos ar trylikos, kai jau pakelia šautuvą, susidomėtų tikrąja sporto šaka. Tas vaikas ateis ir bus jau beveik sporto meistras. Jis galės pataikyti 140 iš 150. Nesakau, kad iš karto. Reikės priprasti prieš šautuvo, nuleistuko, svorio. Prireiks metų ar pusantrų, tačiau jis jau bus visa galva stipresnis. Po vienų ar pusantrų metų treniruočių jau galėtum važiuoti į Europos čempionatą ir ten būtum stiprus. Gal man norisi taip patempti šaudymą į priekį, nes tai gana nežinomas sportas. Jeigu ne olimpinė čempionė, jis Lietuvoje jau seniausiai būtų miręs“, – įsitikinęs „Flyshout“ kūrėjas.

„Flyshout“ žmonės po truputį atranda. Jis žaidžiamas ir biuruose, kur judėti ar paprasčiausiai pakilti nuo kėdės yra labai naudinga. Žaidimas nėra paprastas, bet greitai įtraukia.

„Iš karto pataikysi nedaug, tačiau ilgainiui bus vis geriau ir geriau. Galiausiai išmoksi pataikyti, bet negalėsi pataikyti visko, nes atsiras psichologiniai aspektai. Žaidimas toks, kad žaidi ir keikiesi, daug azarto. Kartais nesupranti, kodėl prašovei. Atrodo, viską darai gerai, tačiau yra daug niuansų: pražiopsai paleidimą, per ilgai taikaisi, įsitempi“, – pasakojo H. Alknevičius.

Lavina protą ir raumenis

Pašnekovo teigimu, šaudymas žmogui gali duoti daug naudos. Visų pirma jis moko nusiraminti, susikoncentruoti, be to, padeda išlikti fiziškai aktyviam.

„Turi būti šioks toks aktorius. Vienas per treniruotes atrodo gerai, pataiko daug, o per varžybas įsitempia. Jeigu esi aktorius, bus priešingai. Pavyzdžiui, Šarūnas Jasikevičius yra aktorius. Jeigu jam nėra motyvacijos, žiūrovų, jis žaidžia blogiau, jam neįdomu. Tačiau kai tik atsakingos varžybos, kai visi stebi, atgyja ypatingos savybės. Viskas susiję su įtampa. Kai tik pagalvoji, kad pataikysi ir laimėsi, iš karto prašauni. Šaudymas moko stabilumo, raumenų atminties“, – apie šią sporto šaką pasakojo pašnekovas.

H. Alksnevičius nesitiki, kad „Flyshout“ taps verslu, tačiau jeigu žaidimas padės populiarėti stendiniam šaudymui, bus patenkintas ir jausis šį tą nuveikęs: „Manau, kad tikrai treniruosiu vaikus, tačiau norėčiau treniruoti savus ir daryti tai virtualiai. Gal sukurti varžybų sistemą. Žinoma, reikia komandos. Man vienam kartais ir atsibosta, imuosi kitos idėjos. Jeigu kas nors susidomėtų, būtų labai įdomu. Jeigu šis žaidimas padėtų vienam kitam šauliui, būtų puiku. Gal tai utopinė galimybė šiek tiek patempti šaudymą. Ar programavimui negaila laiko? Niekas nenueina veltui, viskas susiję. Tikrai nieko negaila. Juk niekada nežinai, kur nuves gyvenimas.“