Milijonas per pusmetį, kaip?

Verslas

2013.01.07

Autorius: Gintaras Gimžauskas

Temos: , , .

Milijonas per pusmetį, kaip?

Mobilių aplikacijų laboratorija Kaune Asmeninio albumo nuotr.

Tikriausiai daugeliui yra kilęs noras užsidirbti greitai, tarkime, per pusmetį, milijoną ir dar, kad nereikėtų daug dėl to įdėti pastangų. Tai galima padaryti, tik reikia to, ko dar nėra rinkoje, kad spręstų mūsų gyvenimo problemas. Tiesiog galima sukurti mobiliąją aplikaciją. Ar galime įsivaizduoti, kiek programėlių sukuriama per dieną? Galybė, bet tik dešimtys jų pasiekia šlovės olimpą. Mobiliosios aplikacijos, arba programėlių verslas, kuriamas labaratorijose. Kaip ten patekti ir nuo ko pradėti? Pamėginkime apžvelgti galimybes.

Svarbu pažymėti, kad Lietuvoje kuriamos aukščiausio lygio aplikacijos išmaniesiems prietaisams. Ir mūsų programuotojai, ir kūrėjai nė kiek nenusileidžia už Atlanto triūsiantiems specialistams. Vieni pasiūlo idėją, kiti sukuria prototipą, o treti komercializuoja. Ir visiškai nebūtina būti programuotoju, svarbu suburti komandą, kuri realizuotų idėją, ir kiekvienas vartotojas savo išmaniajame telefone norės turėti būtent Jūsų sukurtą programėlę. Taigi kraustomės į Lietuvos didžiuosiuose miestuose pradėjusias veikti mobiliųjų aplikacijų laboratorijas.

Iniciatyvos, kuria siekiama suteikti galimybę jauniems žmonėms lengviau įgyvendinti savo idėjas, autoriai – bendrovės „Omnitel“ ir „App Camp“. Pastaroji išsivystė iš „Omnitel“ darbuotojų idėjų. Iš pradžių tai buvo vieną savaitgalį per metus trunkantis renginys, o nuo 2011 metų „App Camp“ tapo įmone.

„Kuo daugiau tokių iniciatyvų, kylančių iš apačios į viršų, tuo geriau visiems. „App Camp“ iš pradžių buvo kukli idėja. Vėliau pamatėme, kad šio renginio dalyvių skaičius kasmet auga dvigubai. Tai buvo aiškus ženklas, kad aplikacijos lietuviams yra įdomios. Ypač jaunimui, kuris turi ir gerų idėjų, ir moka jas įgyvendinti, tačiau neturi pagrindo, nuo kurio galėtų atsispirti veiklos pradžioje. Jį mobiliųjų aplikacijų laboratorijomis ir tikimės suteikti“, – sakė „Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis.

Šiuo metu tokios laboratorijos veikia trijuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Sostinėje ji įsikūrė Vilniaus universitete, o pagrindine partnere tapo Kinijos telekomunikacijų milžinė „Huawei“. Kauno technologijos universitete darbą laboratorija pradėjo bendradarbiaudama su Pietų Korėjos kompanija „Samsung“. O Klaipėdos valstybinėje kolegijoje veikiančios analogiškos iniciatyvos bendražygė – „Sony“.

A. Zabuliui neteko girdėti, kad pasaulyje būtų sukurtas panašus mobiliųjų aplikacijų kūrimo skatinimo projektas, vienijantis skirtingas švietimo įstaigas ir konkuruojančias kompanijas.

„Būtent dėl to į Lietuvą atidarant tokias laboratorijas atvyksta pasaulinio lygio technologijų profesionalai, kurie atidžiai stebi čia vykstančius procesus. Jie supranta, koks potencialas yra paslėptas tose laboratorijose“, – tvirtino pašnekovas ir pridūrė, kad netrukus duris atvers ir ketvirtoji laboratorija, įsikursianti Vilniaus Gedimino technikos universitete. Jai talkins kompanijos „Microsoft“ ir „Nokia“.

„Esu tikras, kad pasaulyje yra daugybė galvojančių apie panašius projektus, tačiau įgyvendinti tai pavyko, kiek žinau, tik Lietuvoje. Tai gerai nuteikia ir skatina svajoti apie platesnį aplikacijų naudojimą. Tikiuosi, kad į šią tendenciją dėmesį atkreips ir valstybės valdžia. Su jos pagalba inovacijos būtų kuriamos greičiau ir plistų labiau“, – svarstė A. Zabulis.

Gerai įvertintos švietimo įstaigos, gerai žinomi ir pripažinti informacinių technologijų pasaulio kompanijų pavadinimai, atrodo, kad toks derinys kiekvieną norintį pavers sėkmės lydimu verslininku, tačiau tai tik pirmas įspūdis. Iš tikrųjų aplikacijų kūrimas ir jomis pagrįsto verslo modelio plėtojimas yra kur kas sudėtingesnis dalykas nei mokslinės žinios ir kompanijų techninė parama.

Pasak bendrovės „App Camp“ vadovo Tomo Martūno, didelė dalis jaunuolių, susidomėjusių programėlių išmaniesiems prietaisams kūrimu, turi ir idėjų, ir techninių žinių, kaip jas įgyvendinti, tačiau stokoja supratimo, kaip idėja virsta sėkmingu verslu.

Svarbu ne tik programėlė, bet ir jos komercializavimas

„Neužtenka sukurti gerą aplikaciją, reikia mokėti ją išpopuliarinti. Be to, reikia žinoti, kaip parduoti save. Ne veltui sakoma, kad aplikacijos kūrėjų komandą turi sudaryti geras dizaineris, puikus programuotojas ir sumanus pardavėjas“, – aiškino T. Martūnas.

Kaip tik todėl, pasak jo, „App Camp“ rūpinsis, kad visi laboratorijų dalyviai gautų reikiamų žinių. Įmonė rengs konsultacijas, mokymus ir susitikimus. Tai turėtų padėti jaunimui greičiau perprasti verslo subtilybes. Bent jau jo pradžioje.

T. Martūno įsitikinimu, toks darbas greitai duos vaisių ir jau ateinančiais metais laboratorijose dirbantys aplikacijų kūrėjai galės pristatyti nemažai įdomių projektų. Vienas tokių jau kuriamas Vilniaus universitete. Ten jaunimas ruošia programėlę, susijusią su kino repertuaru.

Anot „App Camp“ vadovo, iš viso į mobiliųjų aplikacijų laboratorijų kūrimą jo bendrovė investavo apie 100 000 Lt. Be to, partneriai nemokamai suteikė techninę įrangą, o „Omnitel“ užtikrino mobiliojo ryšio tiekimą laboratorijoms ir pažadėjo rinkodaros paketą geriausiems projektams.

„Esame iškėlę tikslą, kad kiekviena laboratorija sukurtų bent po 10 aplikacijų ir būtų pasiekta milijono atsisiuntimų riba. Tačiau prognozuoti yra sunku. Kol kas nežinome tikrųjų studentų pajėgumų. Gali būti, kad dabar matome tik 10 proc. viso to, ką iš tikrųjų gali jie sukurti. Bet tai sužinoti, o kartu ir tobulėti, galime tik dirbdami ir klysdami. Galiausiai atradę tinkamą modelį ir sukūrę sėkmės istoriją replikuosime ją“, – aiškino T. Martūnas.

Tai, kad jaunimui labiausiai trūksta žinių apie verslą, patvirtino ir Klaipėdos valstybinės kolegijos laboratorijos vadovė Sigita Galdikienė. Jos teigimu, daugelis ten besimokančių studentų turi programavimo žinių ir idėjų, tačiau nenumano, kaip iš to sukurti verslą ir uždirbti.

„Aš paklausiau savo studentų, ko jie tikisi iš laboratorijos. Šie atsakė, kad labiausiai laukia mokymų, kai bus aiškinama apie darbą komandoje, rinkodarą ir verslą“, – sakė S. Galdikienė.

Ji atkartojo kitų pašnekovų teiginį, kad kol kas džiaugtis kokiais nors pasiekimais anksti, mat laboratorijos veikia tik kelis mėnesius ar savaites. Pavyzdžiui, Klaipėdos valstybinės kolegijos mobiliųjų aplikacijų laboratorija veiklą pradėjo tik šio mėnesio pradžioje. Vis dėlto moteris yra įsitikinusi, kad rezultatų ilgai laukti neteks ir laboratorija taps tvirtu pirmu studento žingsniu verslo kelyje.

Smagiausia, kad mobiliųjų aplikacijų laboratorijos nėra uždaros ir noriai priima ne tik savo studentus. Prie aplikacijų kūrimo prisidėti ypač skatinami moksleiviai. Štai Klaipėdos valstybinėje kolegijoje veikianti laboratorija ateityje planuoja organizuoti būrelį, į kurį galėtų susirinkti mokyklinio amžiaus vaikai.

Mobilių aplikacijų laboratorijos

15-1357555159-672601.jpg 15-1357555159-184062.jpg 15-1357555160-121671.jpg 15-1357555160-886991.jpg

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.