Apie biotechnologijas kasdien girdime vis daugiau. Deja, dažniausiai su mitų ir baimių fonu. Genetinės augalų ir gyvūnų modifikacijos žmoniją vis dar gąsdina, o į biotechnologijas visuomenė vis dar gana dažnai žvelgia kaip į tam tikras raganystes. Vis dėlto toks trumparegiškas požiūris neišvengiamai turės pasikeisti. Biotechnologijos tiesiog suteikia per didelę naudą, kad leistumėme sau į jas žiūrėti kreivai. Apie jau esamus biotechnologijų laimėjimus ir šios srities ateitį Baltijos investuotojų forume kalbėjo „Thermo Fisher Scientific“ vyriausiasis mokslo direktorius ir viceprezidentas Klausas Lindpaintneris.

Biotechnologijų rezultatai aplink mus

Biotechnologijos – tai visi sprendimai, susiję su natūralių biosistemų, organizmų panaudojimu. K. Lindpaintneris sako, kad geriausiai žinoma biotechnologijų rūšis yra selektyvus veisimas. „Tai neturi nieko bendra su genetiniu organizmų modifikavimu. Pavyzdžiui, sėkmingai iškodavę vištos DNR, mes išsiaiškinome, kokie genai leidžia vištai užaugti didesnei, t. y. tapti didesniu ir kokybiškesniu mėsos šaltiniu. Taip mes pradėjome kryptingą vištų veisimą, siekdami pabrėžti tam tikras jų savybes. Šis procesas buvo labai sėkmingas. Vištų organizmai dabar maistą įsisavina nepalyginamai geriau nei anksčiau. Vidutinis vištų svoris labai smarkiai pakilo. Tai svarbu, nes toks kryptingas veisimas leidžia mums patenkinti vis didėjančius žmonijos maisto poreikius. Maži patobulinimai, taikant kryptingą veisimą, per palyginti trumpą laikotarpį duoda labai gerų rezultatų“, – pasakojo jis.

„Biotechnologijos pradedamos naudoti gaminant sudedamąsias dalis nanoinžinerijos būdu kuriamiems produktams. Tai procesas, kurio metu kuriamos naujos molekulės“

K. Lindpaintneris

Genų inžinerija, kurios didelė dalis visuomenės taip baidosi, žemdirbystėje naudojama jau labai ilgai. „Žemdirbystėje biotechnologijos taip pat taikomos vis daugiau. Pavyzdžiui, grūdinėse kultūrose įdiegiamas genas, kuris padaro augalą atsparų pesticidams. Tai leidžia naudoti daugiau priemonių, apsaugančių nuo įvairių kenkėjų. Šitaip pagausinamas derlius. Priemonė jau labai paplito. Tiesa, visuomenė ją vertina šiek tiek neigiamai. Kai kas teigia, kad dėl tokių priemonių nyksta kai kurių rūšių gyvūnai. Tarkime, pesticidų naudojimas siejamas su monarchinių drugelių populiacijos mažėjimu. Tačiau niekas iki šiol nesugebėjo įrodyti tiesioginio ryšio tarp šių dviejų reiškinių“, – teigė K. Lindpaintneris.

Šiuo metu visame pasaulyje genetiškai modifikuotų pasėlių plotai siekia milijardą akrų, tai JAV dydžio teritorija. Bent kol kas žmonėms trečia ranka neužaugo, todėl galima gana drąsiai teigti, kad nerimas dėl genų inžinerijos nepagrįstas. „Taip, nerimas suprantamas. Tačiau tokios priemonės naudojamos jau maždaug du dešimtmečius. Galima konstatuoti, kad per visą šį laiką neįvyko nieko dramatiško ar katastrofiško. Genetiškai pakeistos grūdinės kultūros tik leido mums naudoti daugiau pesticidų, geriau apsaugoti derlių. Sutinku, kad etikos ir aplinkosaugos klausimai akivaizdūs. Mes tikrai neturime visų atsakymų ir privalome jų ieškoti. Tačiau mes susiduriame su vis didesniais žmonijos poreikiais, o atsakingai naudojamos biotechnologijos leidžia juos patenkinti“, – kalbėjo „Thermo Fisher Scientific“ vyriausiasis mokslo direktorius.

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad genų inžinerija ne tik padeda patenkinti maisto poreikį, bet ir geba padėti išspręsti labai rimtas sveikatos problemas. „Geras pavyzdys galėtų būti vitamino A stygius kai kurių šalių gyventojų racione. Paprastai tai pasireiškia bendruomenėse, kur raciono pagrindą sudaro baltieji ryžiai. Vitamino A trūkumas gali sukelti aklumą, kitų problemų. Dabar ši problema sprendžiama auginant „auksinius ryžius“. Tai genetiškai modifikuota kultūra, turinti trūkstamų medžiagų. Be biotechnologijų tai nebūtų įmanoma, – teigė K. Lindpaintneris. – Jeigu mes negalime išspręsti problemos vien tradicine selekcija, nereikia atsisakyti biotechnologijų vien dėl hipotetinių grėsmių.“

Įtaka tik didės

Šiandien atidžiausiai reikėtų žvelgti į vadinamąsias „baltąsias biotechnologijas“. Tai biotechnologijos, taikomos pramonės srityje. Šios technologijos ateityje turėtų pakeisti kenksmingus chemikalus, prisidedančius prie aplinkos taršos. Per ateinančius penkiolika metų „baltųjų biotechnologijų“ apimtys turėtų išaugti dvigubai ar net keturgubai. Šios priemonės jau dabar naudojamos daugybėje pramonės sričių ir šis procesas turėtų tik didėti. Geriausių pavyzdžių regime farmacijos pramonėje, bet daug pasiekta ir cheminių produktų srityje.

Tačiau tai tik pradžia. „Žinoma, yra ir nauja sritis, kur mes žengiame tik pirmus žingsnius. Biotechnologijos pradedamos naudoti gaminant sudedamąsias dalis nanoinžinerijos būdu kuriamiems produktams. Tai procesas, kurio metu kuriamos naujos molekulės. Šio proceso principas primena mikroskopinę trimačio (3D) spausdinimo versiją. Ši nauja sritis yra itin daug žadanti“, – sako K. Lindpaintneris. Jau yra netgi tokiu būdu sukurtų „mikroschemų“, kurios iš tikrųjų labiau primena ląsteles. Labai greitai tai turėtų sukelti kompiuterijos revoliuciją.

Minėtina ir tai, kad biotechnologijos – itin patraukli ir daug naudos investuotojams teikianti sritis. „Barackas Obama neseniai pareiškė, kad kiekvienas doleris iš 3,5 milijardo (dabartinė jų vertė būtų 12 milijardų), kuris buvo investuotas į žmogaus genomo iškodavimo projektą, davė 140 dolerių pelną. Kiti šaltiniai šį skaičių padidina net iki 180 dolerių. Iš viso skaičiuojama, kad žmogaus genomo projektas ekonomikai davė maždaug trilijono dolerių naudą. Dar svarbiau, kad šis projektas sudarė sąlygas vien JAV sukurti pusketvirto milijono naujų darbo vietų“, – priminė mokslininkas.

Žinoma, jis neabejoja, kad biotechnologijos kelia ir daug etikos klausimų. Pavyzdžiui, kur yra genų inžinerijos riba? Ar pradėsime modifikuoti ir žmones? Šiuos klausimus žmonija privalės išspręsti. Tik tada pajėgsime išnaudoti visą biotechnologijų potencialą. „Ateina laikas, kai mums teks pradėti kartu svarstyti labai svarbius klausimus, – atvirai sakė K. Lindpaintneris. – Klausimai nebus paprasti, bet mums, kaip bendruomenei, bus būtina juos aptarti. Mes visi esame šios lygties dalis, todėl privalėsime kartu rasti sutarimą.“