Startuolis vienaragis (angl. unicorn company) – ne mitinė būtybė, o sparčiai auganti ir daugiau nei 1 mlrd. dolerių verta bendrovė. Inovatyvumas ir išskirtinis dėmesys vartotojams – vienas būdingiausių startuolio vienaragio bruožų. Lietuvoje gimusių tokių gigantiškų bendrovių kol kas neturime.

2012 m. į San Fransisko (Kalifornija, JAV) gatves išriedėjo pirmoji pavežėjimo paslaugas teikiančios įmonės „Lyft“ mašina. Dabar „Lyft“ automobiliais, elektriniais paspirtukais ir dviračiais naudojasi 649 JAV ir Kanados miestų gyventojai. IPO (angl. Initial Public Offering, liet. pirminis viešas akcijų siūlymas) Logano Greeno ir Johno Zimmerio įkurtą įmonę įvertino 24 mlrd. JAV dolerių.

Atsirado tinkamu metu

2008 m. J. Zimmeris pasitraukė iš „Lehman Brothers“, nes planavo sukurti savo technologijų bendrovę. Tuo metu per socialinį tinklą „Facebook“ jis jau buvo susipažinęs su L. Greenu ir netrukus įkūrė pirmą bendrą įmonę „Zimride“, kurios paslauga buvo pavežėjimas ilgais atstumais.

Vis dėlto „Zimride“ ilgą laiką nieko nesudomino, todėl pagaliau 2012 m. bankrutavo. L. Greenui ir J. Zimmeriui kilo mintis sukurti tokią paslaugą, kuri leistų visiems norintiesiems susisiekti su juos pavežėti galinčiais vairuotojais. Tad jau 2012 m. rinkoje atsirado „Zimride Instant“, kuris vėliau ir tapo „Lyft“.

Nors tuo metu rinkoje jau trejus metus gatvėmis važinėjo „Uber“ automobiliai, rizikos kapitalo fondų valdymo įmonės „Iron Wolf Capital Management“ partneris Tomas Martūnas sako, kad tai nesutrukdė „Lyft“ sulaukti sėkmės. „Lyft“ kūrėjai turėjo gerą komandą, o paslaugą pristatė tinkamu metu, kai tokio verslo modelis jau buvo daugmaž aiškus. „Taip pat – didelis finansavimas, greitas augimas, žinojimas, kaip kovoti su konkurentu „Uber“ ir padidinti savo rinkos dalį“, – apie tai, kas lėmė „Lyft“ sėkmę, kalba T. Martūnas.

Išsiskirti iš kitų

Pirmaisiais įmonės veiklos metais „Lyft“ automobilius buvo galima atskirti iš ryškių didžiulių rožinių ūsų, kurie buvo tvirtinami prie mašinos priekio. Rožiniai pūkuoti ūsai ilgą laiką buvo laikomi kompanijos logotipu, tačiau 2016 m. juos pakeitė LED šviesos plokštė, pavadinta „The Amp“. Šį sprendimą „Lyft“ atstovai pagrindė tuo, kad keleiviai dažnai supainiodavo atvažiavusius jų paimti „Lyft“ automobilius. „The Amp“ ekrane rodomas keleivio vardas, o tuo atveju, jeigu keleivis neranda mašinos, vairuotojas ar keleivis, naudodamasis „Lyft“ programėle, gali nustatyti, kokia spalva automobilis mirksės.

Pašnekovas, paprašytas palyginti pavežėjimo paslaugas teikiančių startuolių skirtumus su kitais startuoliais, teigia, kad šio verslo modelis nelabai skiriasi nuo kitų: „Kaip ir visur yra subtilybių. Pavyzdžiui, šiame versle didžioji subtilybė ta, kad platforma kontroliuoja kainodarą. Didžiausias uždavinys ir iššūkis – vartotojo, vairuotojų / partnerių pasitenkinimo bei įmonės pelno pusiausvyros paieškos.“

Prie „Lyft“ sėkmės prisidėjo atidi vairuotojų ir mašinų atranka. Prieš tapdamas „Lyft“ vežėju, vairuotojas ne tik turi būti 21 metų, turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, bet ir tvarkingą transporto priemonę. „Lyft“ akcentuoja saugią kelionę, todėl yra nustačiusi minimalius automobilio reikalavimus būsimiems vairuotojams. Automobilis turi būti pagamintas po 2005 m., būti su ketveriomis durelėmis, tvarkingas, visiškai funkcionuojantis su oro kondicionieriumi ir t. t. Tik atitikęs visus keliamus reikalavimus, vairuotojas tampa nauju „Lyft“ komandos partneriu.

Galimybių turi ir Lietuva

Per beveik septynerius metus „Lyft“ iš startuolio tapo didžiule ir sėkminga kompanija, kuri ne tik sulaukė keleivių, bet ir investuotojų pripažinimo. Dabar „Lyft“ siūlo keliones patogiu automobiliu, elektriniu paspirtuku, dviračiu ar be vairuotojo važiuojančia mašina.

Šiais metais bendrovės akcijos buvo pasiūlytos viešai ir pradėtos kotiruoti biržoje (IPO), taip pat įvertintos vertybinių popierių biržoje „Nasdaq“. „Lyft“ pritraukė ir investuotojų, pavyzdžiui: „Starbucks“, „General Motors“ ir „Rakuten“, taip pat patys nusipirko dviračių startuolį „Motivate“.

Ar Lietuva irgi turi galimybių užauginti vienaragį startuolį, kokį turi JAV? „Tikrai taip. Aš net neabejoju, kad per ateinančius 5–7 metus mes tai pamatysime“, – tikina T. Martūnas.