Startuoliai, išgyvenę santūresnį investicinį laikotarpį, rodo optimistines technologijų plėtros tendencijas – inovacijų kūrėjai Kaune signalizuoja apie augantį susidomėjimą medicinos ir gynybos technologijomis. Neseniai atlikta apklausa rodo, kad daugiau nei 100 giliųjų technologijų ir įtraukios visuomenės inovacijas kuriančios bendruomenės Tech-Park Kaunas narių ieško verslo plėtros galimybių ne tik pritraukdami rizikos kapitalo fondų investicijų, bet ir augindami eksportą bei laimėdami Europos struktūrų finansavimą.

„Nors visoje šalyje stebėjome bendrą eksporto mažėjimą, Tech-Park Kaunas patvirtino, kad yra išimtis – čia pernai eksportas sudarė beveik 36,33 mln. Eur, 2022 m. – 30 mln. Eur pajamų. Parko įmonių finansiniai rezultatai taip pat džiugina: augo ne tik įmonių pajamos, bet ir mokesčių indėlis į valstybės biudžetą. Įmonės per 2023 m. į valstybės biudžetą sumokėjo 13,7 mln. Eur įvairių mokesčių, tai beveik dvigubai daugiau nei 2022 m. (7,9 mln. Eur). Įmonės ne tik išlaiko stabilumą, bet ir prisideda prie visos ekonomikos gerovės“, – sako Tech-Park Kaunas vadovas Paulius Nezabitauskas.

Biotechnologijų startuolis pritraukė daugiau nei 5 mln. Eur finansavimą

Apie finansavimo priemonių įvairovės poreikį ir reikšmę sklandžiam inovacijų kūrybos procesui užtikrinti kalba ir patys startuoliai. Vienas ryškiausių pavyzdžių – startuolio „Genomika“, kuriančio kietąjį diską, paremtą informacijos saugojimu DNR molekulėse, atvejis. Pernai „Genomika“ pritraukė Europos Sąjungos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės finansavimą – daugiau nei 5 mln. eurų. Tai svarbus pasiekimas ne tik lietuvių startuoliui, bet ir Europos mokslo proveržiui, nes bus vystoma prioritetinė mokslo kryptis – duomenų saugojimas DNR.

„Nors didžiausias genetikos technologijų pritaikymas matomas medicinos srityje, stebime ir stiprų žemės ūkio sektoriaus susidomėjimą. Pavyzdžiui, pradėjome partnerystę su agrotechnologijų startuoliu „Nando“, siekdami pritaikyti viso genomo tyrimus žemės ūkio produktų vystymui. Papildomas finansavimas leido pritraukti talentingus bioinformatikos ir molekulinių tyrimų specialistus, užtikrinti nenutrūkstamą mūsų mokslinės laboratorijos veiklą. Per šį sąlyginai trumpą laiką atlikome šimtus sekoskaitos eksperimentų, perpratome naudojamos technologijos ypatumus. Savo žiniomis jau dalinamės su prestižinių užsienio universitetų laboratorijoms, rengdami jiems mokymus, pritaikydami savo metodikas jų tyrimams“, – akcentuoja startuolio vadovas dr. Lukas Žemaitis.

Sveikatos technologijų ir gynybai pritaikomų sprendimų poreikis

Tech-Park Kaunas inovacijų paramos paslaugas teikia sveikatos, gynybos ir informacinių bei komunikacinių technologijų (IKT) sektoriams. Šios sritys pasirinktos ne atsitiktinai – jos atspindi globalias technologijų tendencijas ir atveria didžiulį potencialą ateities inovacijoms.

Tech-Park Kaunas „Medaccelerator.lt“ preakceleravimo programa verslams suteikė daugiau praktinių galimybių testuoti produktus ir sprendimus medicinos technologijų laboratorijose, konsultuotis su medikais praktikais ir tyrėjais. Perspektyviausios komandos, skaitmeninio akių nuovargio mažinimo sprendimą šviesos technologijomis vystanti „Biownlight“ ir biologinių preparatų žaizdų gydymui kūrėjai „Bioremedium“ laimėjo stažuotę „YES!Delft“ akceleratoriuje Nyderlanduose.

Investicijos į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektus (MTEP) inovacijų bendruomenėje buvo mažesnės, palyginti su praėjusiais metais, tačiau vis dar išlieka didesnės nei 5 proc. – tai yra daugiau nei Lietuvos ir Europos Sąjungos vidurkis. „Inovacijų kūrėjams labai svarbu tiek projektinės iniciatyvos, tiek nacionalinė ir ES finansinė parama, ypač atsižvelgiant į tai, kad bendras Lietuvos įmonių investicijų sumažėjimas ir neapibrėžtumas dėl geopolitinių įvykių daro įtaką ateities prognozėms ir skatina planuoti atsakingai“, – pabrėžia Tech-Park Kaunas inovacijų ir verslumo departamento direktorė Jurgita Šarkienė.

Sukūrė galūnių protezavimo įmovos reguliavimo sistemą

Kūrėjams didelį postūmį suteikia ir kartu su mokslininkais bei tyrėjais pritraukiamas projektinis finansavimas. Vienas tokių pavyzdžių – į inovacijų kūrybą su startuoliais daugiau nei dešimtį korporacijų įtraukusi tarptautinės estų koordinuojamos „Horizon2020“ programos „Urban Tech“ projektas. Kaune veikiantį medicinos technologijų startuolį „Techlinija“ projekto komanda atrinko dalyvauti akceleravimo veiklose.

Startuolis kartu su „Ortopedijos technika“ pernai gavo dotacijų prototipui vystyti ir plėstis naujose rinkose, kartu su mokslininkais kūrė personalizuotą žmogaus galūnių protezavimo įmovos reguliavimo sistemą. Ją komanda pristatė Lietuvos ir kitų šalių būsimiems partneriams, medikams, kurie palankiai vertina inovatyvią idėją galūnių protezavimo rinkoje.

„Tiesioginis darbas su mentoriais, įvairūs tiksliniai „Urban Tech“ mokymai ir ypač profesionalus projekto koordinatorių įsitraukimas leido sėkmingai ieškoti sprendimų, kad ortopedų darbas su mūsų įdiegta technologija būtų greitesnis, sklandesnis ir efektyvesnis. Tikimės, kad mūsų sprendimas artimiausiu metu padės ir nuo brutalaus karo Ukrainoje nukentėjusiems pacientams“, – sako startuolio kūrėjas Mantas Mikulėnas.

Daugėja programų pradedantiesiems kūrėjams

Pernai Kauną garsino „PV Case“ / „Detra Solar“ pritraukę vieną didžiausių rizikos kapitalo investicijų šalyje, beveik 89 mln. Eur. Kauno startuolių bendruomenę vienijanti agentūra „Kaunas IN“ išskiria ir kitus ekosistemos stiprėjimo ženklus.

„Daugėja startuolių kūrimuisi labai reikalingų programų skaičius. Mieste jau ne vienerius metus veikia Tech-Park Kaunas, inovacijas skatinantys universitetų centrai. Atsiranda vis daugiau inovacijų kultūrą remiančių organizacijų, tai ir Inovacijų agentūros bendradarbystės centras „Spiečius“, skirtas jaunimui, ir rizikos kapitalo fondai, kurie Kaune pradeda organizuoti hakatonus, inkubavimo bei preakceleravimo programas. Mes patys, „Kaunas IN“, 2023 metų pradžioje atnaujinome veiklą susijusią su startuoliais ir pradėjome organizuoti „Kaunastic Startups Meetups“. Tai kas mėnesį vykstantys renginiai atviri visiems, kas domisi inovacijomis ir verslumu“, – apibendrina „Kaunas IN” agentūros Verslo skyriaus startuolių ekosistemos projektų vadovas Gytautas Kulakauskas.

Vis dėlto, nors ir pasiekta nemažai, startuoliai akivaizdžiai demonstruoja, kad inovacijų ir technologijų sektoriuje reikia nuolat mokytis ir prisitaikyti. „Vis dažniau tvarumo dimensija tampa baziniu pagrindu visų sričių technologijų sektoriuose. Pernai daugiau dėmesio skyrėme ir Lietuvoje įsikūrusių ukrainiečių verslininkių antreprenerystės įgūdžiams stiprinti. Darnaus vystymosi tikslų (DVT) sąsaja su Parko komandos veiklomis stipriai prisidėjo prie vieno didžiausių įvertinimų – Tech-Park Kaunas veiklų praktikos rudenį pateko į Pasaulinio specialiųjų ekonominių zonų aljanso (GASEZ) rengtą 50 pavyzdinių tvarumą skatinančių modelių sąrašą“, – apibendrina Parko vadovas P. Nezabitauskas.

Inovacijų bendruomenė Kaune