Ką tik įvykusi „Slush“ konferencija – tai savotiškas išbandymas. Penkiolika tūkstančių dalyvių į „Slush“ atvyko puikiai žinodami savo tikslus: 1 700 startuolių ir 800 investuotojų, ieškančių vieni kitų. Startuoliai troško išmėginti save, susipažinti su tinkamais žmonėmis ir įgyti naudingos patirties. Kaip tai sekėsi, kalbiname du Lietuvos startuolius – „Gasefi” ir „Ato ID“.

Didžiausias laimėjimas – kontaktai

Su „Gasefi“ įkūrėju Pranu Japertu susitikau po „Startup Lithuania“ organizuotų pietų, skirtų Lietuvos startuoliams prisistatyti. Po penkiolikos metų į startuolių pasaulį sugrįžtantis verslininkas prisipažino į „Slush“ atvykęs gana spontaniškai. „Visada gerai dalyvauti renginiuose, susipažinti su žmonėmis. Mūsų startuolis, žinoma, dar yra tokios stadijos, kad su investuotojais kiek ankstoka kalbėti. Tačiau susipažinti tam, kad po trijų mėnesių galima būtų pas juos sugrįžti, jau galima. Pats „Slush“ man buvo primintas visai netikėtai. Tiesiog skaitydamas „Amazon“ pranešimus apie renginius Šiaurės Europoje jį prisiminiau. Todėl gal ir nesijaučiu pasiruošęs konferencijai taip, kaip derėjo“, – prisipažino jis.

 

„Konferencija mums buvo labai sėkminga. Užmezgėme daug kontaktų su potencialiais investuotojais, partneriais. Dabar mes turime neleisti tiems žmonėms mūsų pamiršti. Iš žmonių, su kuriais bendravome, išgirdome pastabų, klausimų, į juos reikia atsakyti. Tik taip galėsime tęsti komunikaciją“

S. Stankus

 

Verslininkas juokauja, kad „Slush“ konferencijoje šiek tiek pajuto savo amžių. „Čia toks avilys. Ar gerąja prasme? Pamatysim. Kontaktai mezgasi. Jeigu dalis kontaktų išsirutulios tinkama linkme, būsiu tikrai patenkintas. Aš pats netgi jaučiuosi šiek tiek per senas tokiai konferencijai. Jeigu būčiau bent dešimčia metų jaunesnis, būčiau tiesiog sužavėtas visko, kas čia vyksta: vaizdų, garsų ir kt. Dabar tiesiog pagalvoju, kad grįžus reikia vėl kibti prie darbo“, – teigė P. Japertas.

Startuolio „Ato ID“ įkūrėjas Simonas Stankus į šią konferenciją atvyko tam, kad surastų naujų partnerių, pasisemtų daugiau idėjų iš tarptautinės bendruomenės. „Manau, labai svarbu išlįsti iš savo daržo ir pamatyti globalią rinką, kokios tendencijos joje vyrauja, kur einama. Norime pasižiūrėti, ar toje globalioje rinkoje esame verti finansavimo, jo pastaruoju metu intensyviai ieškome. Jeigu esame jo verti, svarbu žinoti, kokie fondai mums geriausiai tiktų. O jeigu dar nesame verti, ką turime padaryti, kad taptumėme patrauklūs“, – entuziastingai kalbėjo Simonas „Slush“ triukšmo apsuptyje.

Mikrospektrijos srityje besidarbuojantis jaunas verslininkas pripažino, kad penkiolikos tūkstančių minioje ne taip ir lengva surasti reikalingus žmones. „Jau dalyvavau keliuose susitikimuose. Gavau labai gerų pastabų, ką galėčiau padaryti. Kontaktus išsaugojau ir tikiu, kad dar susitiksime arba kitose konferencijose, arba netgi ir atskirai. Reikėtų pasakyti, kad „Slush“ konferencija labiau skirta IT, interneto, programėlių kūrimo įmonėms. Gyvųjų mokslų sektorius, kuriam mes priklausome, čia yra labai siaura grandis. Todėl kitą kartą čia važiuodami, mes tikriausiai dar labiau padirbėtumėme iš anksto, nes surasti mums reikalingus žmones tarp keliolikos tūkstančių, kurie čia yra, gana sudėtinga. Tačiau vis tiek esame patenkinti tais kontaktais, kuriuos pavyko čia užmegzti“, – sakė S. Stankus.

Ką suomiai daro gerai?

Pasauliniu mastu suomiai yra gana maža tauta. Šalyje vos dvigubai daugiau gyventojų nei Lietuvoje. Ir vis dėlto startuolių pasaulyje Suomija labai gerai žinoma. P. Japertas teigia, kad tai, ką jie padarė su savo žaidimų rinka, verčia konstatuoti, jog mums dar yra daug kur dirbti. „Pasimokyti visada galima. Net ir per tokį trumpą laiką. Sunku pasakyti, ką būtent suomiai daro geriau. Aš juk neturiu įmonės čia. Tačiau faktas tas, kad jie turi stipriai gyvesnę ekosistemą. Kiek pas mus yra įmonių, iš kurių gali gauti finansavimą? Dvi? Trys? Čia jų kiekis yra visai kitas. Be abejo, tą skaičių pakelia čia sukuriamų startuolių kokybė ir galimybė investuotojams rinktis. Kaip mums iki to prieiti, įkalbinti tuos pačius investuotojus ateiti pas mus, jau yra kitas klausimas. Net nežinau, nuo ko būtent reikėtų pradėti“, – kalbėjo verslininkas.

Kad pasimokyti mes tikrai galime ir netgi turime, mano ir S. Stankus. „Manau, kad Lietuvai jau atėjo laikas organizuoti visiškai tarptautinę konferenciją, kurioje visi pranešimai būtų anglų kalba. Tokio tarptautiškumo iš „Slush“ galima pasimokyti. Tarptautinės bendruomenės kūrimas ir yra pagrindinis šios konferencijos sėkmės faktorius. Lietuvoje mums dar sunkiai sekasi pritraukti užsienio fondų. Reikia nustoti bijoti, kad gal nesurinksime auditorijos viską darydami anglų kalba. Manau, jaunoji karta jau tikrai moka angliškai ir vis tiek ateis, o kartu pritrauktumėme ir daugiau svečių iš užsienio. Tokio lygio konferencijos negali būti pusiau lietuviškos. Ar „Slush“ jums teko matyti ką nors panašaus į Šalčiūtę? Ne. Tokio šou jie sau tiesiog neleidžia“, – teigė jis. S. Stankus konferencijoje „Slush“ suprato, ties kuo būtina dirbti artimiausiu metu. „Konferencija mums buvo labai sėkminga. Užmezgėme daug kontaktų su potencialiais investuotojais, partneriais. Dabar mes turime neleisti tiems žmonėms mūsų pamiršti. Iš žmonių, su kuriais bendravome, išgirdome pastabų, klausimų, į juos reikia atsakyti. Tik taip galėsime tęsti komunikaciją“, – optimizmo nestokojo jaunas verslininkas.

Slush.org konferencijoje dalyvavo šie Lietuvos startuoliai: PlateCulture, MobilityBee, bitREC, UAB “Synopticom International”, SIDEWALK, PulseTip, Packpin, Copictures, Farmis, Ato ID, Interactio, SOUNDEST, Gasefi, Whatagraph.com ir mCity.

„Slush“ konferencijoja