Kuriant verslą svarbu ne tik sukurti produktą ar paslaugą, tačiau ir žinoti jų ateities perspektyvas, galimas verslo vystymo lokacijas, konkurencinį pranašumą bei potencialius klientus. Turint verslo idėją ir tinkamai pasiruošus ją įgyvendinti, pirma kliūtis, su kuria dažnai susiduriama – investicijų ieškojimas bei pritraukimas. Kokias dažniausiai klaidas daro startuoliai ir ko iš jų tikisi investuotojai, atsako rizikos kapitalo fondų partneriai, verslumo skatinimo programos „Futurepreneurs“ mentoriai.

Komanda nulemia startuolio sėkmę

Pagrindinė problema, dėl kurios gali būti sudėtinga pritraukti investicijų, yra netinkamai sudaryta komanda, tvirtina rizikos kapitalo fondų valdytojai. Pasak jų, skirtingos komandos narių kompetencijos yra reikalingos, jeigu siekiama ilgalaikio rezultato.

„Svarbu nedaryti verslo dėl geros draugų kompanijos. Dažniausiai žmonės į komandą pasikviečia savo draugus, kurie neturi reikiamų kompetencijų, arba kaip tik visi turi panašius gebėjimus, nekurdami savo projektui vertės“, – teigia rizikos kapitalo fondo „70Ventures“ partneris Gytenis Galkis (nuotr. kairėje).

Dėl komandos sudėties svarbos pritaria ir tvarių inovacijų startuolių akseleratoriaus bei fondo „Katalista Ventures“ bendraįkūrėja ir generalinė direktorė Greta Radzevičiūtė (nuotr. dešinėje), teigianti, kad komanda yra kiritinis aspektas, lemiantis startuolio sėkmę.

„Gera komanda gali iš prasto produkto sukurti puikų, o atvirkščiai, deja, nelabai veikia. Visuomet puiku, jei startuolis jau turi prototipą ar pirmus klientus“, – sako G. Radzevičiūtė. Pasak jos, dažniausiai būna dviejų tipų komandos: techninės ir verslo vystymo komandos. „Techninės komandos dažniausiai yra puikios kuriant patį produktą, tačiau stokoja verslo vystymo, strateginės patirties. Verslo vystymo komandos dažniausiai turi įkūrėjus, kurie yra puikūs vizionieriai, mato ilgalaikę verslo strategiją, tačiau neturi žinių produkto vystymo galimybėse, tada šioms komandoms dažnai tenka samdyti IT pagalbą, kas išpučia startavimo kaštus. Retos komandos turi pilną kompetencijų portfelį, tad jei startuoliui kažkurios kompetencijos trūksta – mes padedame surasti trūkstamus komandos narius“, – savo patirtimi dalinasi „Katalista Ventures“ bendraįkūrėja.

Investuotojų kriterijai ir pagrindinės startuolių klaidos

Svarbiausias kriterijus, einant pas investuotojus, yra gerai paruošti namų darbai, teigia akceleravimo fondų partneriai. Investuotojai pabrėžia, jog kuo daugiau žinių versle ir kuriamo projekto srityje turi startuoliai, tuo didesni šansai gauti finansavimą.

 

„Svarbu tikėti savo verslo idėja, kadangi esame matę nemažai atvejų, kai specialistai nenori palikti gerai apmokamų darbų bei skirti viso laiko vystomoms idėjoms.”

A. Milukas.

 

„Ambicingos, skirtingų kompetencijų ir gerai pasiruošusios pirmajam susitikimui komandos yra mūsų favoritės. Kartais produkto verslo planas pats nėra išbaigtas, tačiau atėję žmonės mums sugeba jį parduoti ir įtikinti investuoti. Tai irgi labai svarbu. Dažniausiai atkreipiame dėmesį, ar pateikiama idėja yra aktuali rinkoje, ar gali būti vystoma bet kurioje šalyje. Visuomet žiūrime projekto tęstinumą ir ilgalaikę perspektyvą”, – dėsto „70Ventures“ partneris.

Apie projekto pelno generavimą ilguoju laikotarpiu pasakoja ir rizikos kapitalo fondo „Open Circle Capital“ partneris Audrius Milukas. „Labai svarbu mokėti savo verslo planą trumpai ir paprastai pateikti investuotojams. Prezentacijoje svarbu išryškinti startuolio konkurencinius pranašumus, mokėti įtikinti investuotoją dėl reikiamo dydžio investicijos bei kam konkrečiai ji bus naudojama. Taip pat svarbu tikėti savo verslo idėja, kadangi esame matę nemažai atvejų, kai specialistai nenori palikti gerai apmokamų darbų bei skirti viso laiko vystomoms idėjoms.”

Norint kurti tvarų verslą, pasak „Katalista Ventures“ generalinės direktorės, pagrindinis kriterijus yra pozityvus verslo poveikis socialiniu, aplinkos bei finansiniu aspektais. „Šis kriterijus mūsų atrankoje yra kertinis. Dažnai mes susitinkame su potencialiais startuoliais ir, jei jie patys neturi tvarumo strategijos, galime ją sukurti kartu. Svarbu, kad mūsų galutinės vizijos sutaptų“, – sako G. Radzevičiūtė. Išskiriant dažniausiai daromas startuolių klaidas, tarp pagrindinių fondų valdytojai paminėjo produkto ar paslaugos pirkėjo, kitaip tariant, potencialių klientų nenumatymą.

„Dažniausia klaida, kad žmonės per greitai pradeda ieškoti investicijų, patys dar nežinodami, kam jas panaudos ir kas bus produkto ar paslaugos pirkėjas“, – pabrėžia G. Galkis.

A. Milukas pastebi, kad daugelis jaunų startuolių neskiria pakankamai laiko kuriant efektyvią pardavimų, investicijų pritraukimo strategiją. „Open Circle Capital“ vadovas teigia, kad neturint aiškios krypties bei veiksmų plano labai sunku sėkmingai vykdyti veiklą bei pritraukti investicijų. Taip pat specialistas priduria, jog neretai jauni investuotojai susitelkia į produkto inovatyvumą, bet ne į tikrąjį rinkos poreikį bei konkurencinę aplinką.

Edukacinės programos startuoliams

Šiuo metu Vilniuje vykstančioje tvaraus verslo skatinimo programoje „Futurepreneurs“ mentoriaus pareigas atliekanti G. Radzevičiūtė sako, kad dalyvaujančioms komandoms beveik visada trūksta tvarumo žinių kuriant strategiją, matuojat poveikį, valdant tvarumą kasdieninėse startuolio operacijose.

Pasak „Katalista Ventures“ bendraįkūrėjos, tokios programos kaip „Futurepreneurs“, yra puiki edukacijos platforma, kurioje dalyviai turi galimybę gauti patarimus iš geriausiai išmanančių rinkos ekspertų per trumpą laiką, kas gali padėti ne tik kuriant startuolius, bet ir dirbant samdomą darbą. Ji taip pat pabrėžia, kad mentoriai yra puikus būdas gauti personalizuotus patarimus, juo labiau, kad galima bendrauti net su keliais mentoriais, todėl ekspertė rekomenduoja susitikti su visais aktualiais mentoriais, kurie, jos manymu, gali pakelti turimą startuolių verslo idėją į visai kitą lygmenį.

Pasak ekspertų, tvarumo santykis su verslu Lietuvoje dar nėra pakankamai išvystytas, todėl „Futurepreneurs“ programoje galima daugiau sužinoti apie pagrindinius darnaus vystymo tikslus bei juos įgyvendinti kuriant savo verslo idėją.

„Lietuvoje dar labai trūksta suvokimo apie tvarumo sampratą. Dauguma vis dar mano, jog tai tėra viena iš labdaros ar altruizmo formų. Iš tiesų, tai yra gerai apgalvota ilgalaikė verslo strategija, padedanti išlaikyti finansinę sėkmę, kurianti atsparumą rinkos pokyčiams ir teigiamą pokytį aplinkai. Svarbu, kad tikroji tvarumo sąvokos žinutė sklistų kuo plačiau bei kuo daugiau verslų suvoktų tvarumo principų naudą“, – sako G. Radzevičiūtė.

Be pre-akceleravimo programų, ekspertai siūlo ir kitus variantus, kaip įgyti patirties kuriant startuolį.

„Kartais reikia tiesiog padirbėti startuolyje vienerius ar dvejus metus ir įgausite reikiamų žinių bei įgūdžių. Praktinės žinios jums padės ir norint pritraukti investicijų, ir ateityje vystant verslą“, – įsitikinęs „70Ventures“ partneris.