Kaip sukurti sėkmingą startuolį? Ar Lietuvoje aplinka palanki kurti naują, į technologijas orientuotą verslą? Kokie faktoriai – inovatyvios idėjos, jų įgyvendinamumas ar prieinami finansiniai ištekliai – lemia startuolio sėkmę? Šiuos klausimus aptarėme su KŪB „Verslo angelų fondas I“ valdytoju Arvydu Strumskiu.

Svajoti nepakanka, reikia dirbti

Pokalbio pradžioje pašnekovas pristato vieną iš sėkmingų fondo investicijų – Vilniuje įsikūrusioje UAB „ProBioSanus“ laboratorijoje sukurtą valymo priemonių, kurių veiklioji medžiaga yra probiotikai, arba gerosios bakterijos, liniją. Ekologiškos valymo priemonės skinasi kelią į Izraelio rinką, praėjusią savaitę pasirašyta sutartis su vienu iš didžiausių šios šalies tarpininku.

„Startuolio galią lemia ne vien originali idėja, bet ir tai, kaip šią idėją galima sėkmingai ir pelningai įgyvendinti. Puiku svajoti su draugais valgant picą, bet idėjos ir liks svajonėmis, jei nebus būdų, kaip jas realizuoti. Kai verslo vadybos studentų klausiu, kiek iš jų nori kurti savo verslą, ranką pakelia visi, tačiau tik nedaugelis geba ir drįsta imtis savarankiškos veiklos“, – skirtumą paaiškino A.Strumskis.

Kokios charakterio savybės reikalingos pradedančiajam verslininkui? Pašnekovo nuomone, sėkmingai verslą nuo nulio gali sukurti tik savitos psichologijos asmenybės, kurios dėl tikslo nebijo rizikuoti, dirba ne mažiau kaip dvylika valandų per parą, verslo labui gali atsisakyti pramogų ir kitų kasdienių malonumų.

„Jei startuolio kūrėjai nėra pasirengę darbuotis daugiau nei aš, o man jau penkiasdešimt, mes bendros kalbos nerasime. Ne paskutinėje vietoje renkantis, į kurį verslą investuosime, yra jų kūrėjų fizinis pasirengimas. Gal iš pažiūros skamba neįprastai, bet nieko keista čia nėra. Tam, kad produktyviai dirbtum milžiniškais tempais, neužtenka vien psichologinio nusiteikimo, reikia geros fizinės kondicijos“, – pradedančiojo verslininko būtinų savybių komplektą apibūdino angelų fondo valdytojas.

Verslumo šerdis – talentas parduoti

Tokie startuoliai kaip „GetJar“ ar „YPlan“ užkrečia pozityvumu idėjas norinčius realizuoti jaunuosius verslininkus. A. Strumskio valdomas fondas pernai gavo apie 200 paraiškų investicijoms, trečdalį jų sudarė startuoliai. Tačiau dažnai jauniems verslininkams koją pakiša praktinių žinių stoka, nemokėjimas parduoti savo idėjos ar (vėliau) prekės ir paslaugų.

„Idėja – perspektyvi, bet kalbantis paaiškėja, kad žmogus nežino, kas yra finansinis balansas ar CRM. Tarkime, tiek sugebės išmokti, perimti verslo angelų siūlomą „know-how“, bet jei būsimas direktorius nemoka parduoti savo prekės, atsiprašau, investuotojai negali apsiimti jo mokyti visko iš pagrindų. Investuotojams, siekiantiems pelno, tai neprasminga“, – sakė A. Strumskis ir pabrėžė, kad startuolių kūrėjams dažnai stinga realios darbo įmonėse patirties, verslo valdymo procesų išmanymo. Vs dėlto, jei pradedantysis verslininkas tiki savo idėja ir žino, kaip ją įgyvendinti, patirtis nėra lemiantis faktorius.

Viena programėlė nėra verslas

Startuolių greitintuvuose dažnai sutinkame idėjų, orientuotų į visuomeninę gerovę, kurias sunku ar neįmanoma komercializuoti. Anot pašnekovo, to ir nereikia.

„Be to, vienos programėlės aš nelaikau verslu. Jei programuotojas ją sėkmingai parduoda „iTunes“, tai puiku, bet tai nėra verslas. Programėlių dirbtuvės su tam tikra verslo infrastruktūra – tai jau verslas“, – teigė A.Strumskis.

Riebus pliusas investuotojų ieškantiems startuoliams yra orientacija ne tik į Lietuvos rinką. Laikais, kai kelionė iki Londono užtrunka tiek pat, kiek kelionė iš Vilniaus į Klaipėdą, privalome mąstyti bent 500 mln. gyventojų turinčios ES mastu.

Kas stabdo investicijas į verslą?

Kartu su pašnekovu vertiname startuolių galimybes Lietuvoje ir dedame pliusus:

gabūs informacinių ir kitų technologijų sričių specialistai +

puiki interneto infrastruktūra +

prie potencialiai pelningų idėjų norintys prisidėti investuotojai +

nemokamų programų, skirtų verslininkams tobulėti, gausa +

„Pagrindinis minusas – nestabili mokesčių politika, jos tęstinumo nebuvimas. Todėl pagal sąlygas pradėti verslą esame priekyje, o pagal pritraukiamas investicijas velkamės gale. Jei mokesčiai nesikeistų 6–7 metus, teigiamus rezultatus išvystume greičiau. Nėra tiek svarbu, kokio dydžio konkretūs mokesčiai, svarbiausia – stabili investavimo aplinka. Esant jai galėtume investuoti į startuolius, kurių investicinė grąža 3–4 kartus viršytų pirmines investicijas, bet kai nesi tikras dėl tam tikrų institucijų sprendimų, renkiesi investuoti tik į tuos, kurių potenciali grąža – 10 ar daugiau kartų.“

Vis dėlto A. Strumskis neabejoja, kad naujas idėjas palankiausia įgyvendinti pasiekus socialinį ir technologinį lūžį, skirtingų industrijų sandūroje – būtent tai vyksta dabar. Galimybių ribas nusibrėžiame tik mes patys.