2014 m. rugpjūčio 27 d. Mingės kaime, Šilutės rajone, įvyko trečiasis Baltijos šalių investuotojų simpoziumas. Kartą per metus investuotojai iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos susirenka į vieną vietą pasidalyti patirtimi, padėti startuoliams išspręsti prieigą prie finansavimo per rizikos kapitalo fondus.

Lietuvoje rizikos kapitalo investavimo kultūra dar tik kuriasi, pirmieji fondai pradėti steigti tik maždaug 2010 metais. Tad būtų naivoka tikėtis pastebimų rizikos kapitalo fondų atliktų investicijų rezultatų. Tačiau rizikos kapitalo fondų atsiradimas Lietuvoje, augantis šių fondų skaičius lemia ir spartesnę startuolių raidą. Žinojimas, kad galima gauti reikiamą pinigų sumą verslo pradžiai, skatina pabandyti įgyvendinti savo idėją, užuot ją numetus į šoną.

Kaip pradėti veikti tuščiame lauke?

Mūsų ekosistemos jaunumą ir neprityrimą bei atsirandančius išbandymus yra patyręs ir verslo angelas Mantas Mikuckas, prieš ketverius metus investavęs į dar tik kuriamą projektą „manodrabužiai.lt“ („Vinted“). Pašnekovas pripažįsta, kad tuomet veikė kone tuščiame lauke. „Tuo metu nebuvo nei jokio verslo plano, nei pajamų, nei darbuotojų. Tai buvo tiesiog projektas, su kuriuo reikėjo kažką daryti. Tai buvo gana didelė problema. Tokiais atvejais verslo angelai labai gelbėja ir aš ėmiausi šio vaidmens. Paties verslo vandenys man jau buvo išbraidyti. Tačiau imtis projekto, kuris turi būti tarptautinis ir kažkaip plėtojamas, buvo avantiūra. Viskas buvo labai nauja. Tiesiog pamaniau, kad galima daug planuoti, galvoti, sverti riziką, bet iš tikrųjų reikia imti ir daryti, žiūrėti, kokios problemos atsiranda ir kaip jas galima spręsti. Pasirinkau tokį kelią. Surizikavau ir nusprendžiau įdėti maksimumą savęs bei pasižiūrėti, ar įmanoma ko nors pasiekti tokiu atveju, kai nesi idėjos autorius, bet prisidedi prie projekto kaip žmogus iš šalies“, – pasakoja jis.

 

Mažų fondų padedami startuoliai turi įrodyti, kad produktas gali veikti ne tik Lietuvoje, bet ir kokioje nors didesnėje šalyje, taip pat užmegzti ryšius. Tai irgi labai svarbu.

M.Mikuckas

 

Visa kita, kaip sakoma, jau istorija. „Manodrabužiai.lt“ pradėjo itin sparčiai augti ir dabar yra pavyzdys daugeliui startuolių. M. Mikuckas sako, jog nuo tų nežinojimo kupinų dienų investavimo ekosistema nemenkai patobulėjo. „Sakyčiau, kad aplinka pasikeitė radikaliai. Prieš tuos ketverius metus čia buvo tuščias laukas. Šiuo metu tikrai yra daug galimybių. Visi fondai dirba su tais ankstyvosios stadijos startuoliais. Bet kokiu atveju vis tiek dar esame labai ankstyvoje stadijoje. Tam, kad aplinka tobulėtų, tų iniciatyvų turi atsirasti daugiau. Turi atsirasti ir ekosistema, ant kurios visa tai auga. Dabar esama šiek tiek monotonijos. Trūksta rizikos kapitalo fondų, orientuotų į įvairiose verslo veiklos stadijose esančių įmonių. Be to, klausimas, kas bus toliau. Fondai yra riboto veiksnumo. Po pusantrų dvejų metų jie nebegalės investuoti – reikės naujų fondų. Taigi žiūrėsime, kaip bus toliau. Tačiau pokytis radikalus. Daug idėjų yra gavusios investicijų, plečiasi, pritraukia kitus investicijų etapus. Tai rodo, kad šito tikrai reikėjo“, – aiškina verslo angelas.

Užsienio fondai padėtų atverti startuoliams duris į tarptautines rinkas

Šiuo metu Lietuvos investavimo ekosistemai labiausiai trūksta užsienio partnerių, t. y. fondų, turinčių daug patirties ir pinigų. Vis dėlto vietiniai fondai tiesiog per maži, kad startuoliui atvertų visas duris į tarptautines rinkas.

Pasak M. Mikucko, bendradarbiavimas su tokiais fondais suteiktų kur kas daugiau galimybių visiems. „Idealiu atveju viskas labai paprasta. Joks didelis fondas nefinansuos pačios ankstyviausios stadijos startuolio, nes tokių įmonių bėda ta, kad turi jas prižiūrėti ir praleisti su jomis daug laiko. Dideli fondai nebeturi tam laiko. Jie turi gana mažai žmonių ir daug pinigų, o juos dalija tiems, kurie jau yra savarankiški. Mažų fondų padedami startuoliai turi įrodyti, kad produktas gali veikti ne tik Lietuvoje, bet ir kokioje nors didesnėje šalyje, taip pat užmegzti ryšius. Tai irgi labai svarbu. Tokioje šalyje kaip Lietuva aš matau dvi problemas. Viena vertus, fondai čia yra palyginti maži. Nė vienas Lietuvos fondas jau nebūtų galėjęs mūsų finansuoti. Antra, trūksta ir patirties. Jie dar ne visada gali padėti susikurti strategiją, kaip eiti į kitas rinkas. Tam ir reikalingi fondai, kurių patirtis yra keliolika ar keliasdešimt metų“, – tikina jis.

Svarbu, kad būtų kam patarti

Tokie renginiai kaip „VCA simpoziumas“ atlieka labai svarbią funkciją – buria Baltijos šalių investuotojus į bendruomenę. Bendras, kokybiškas darbas, žvelgiant į ateitį, bus labai svarbus sėkmės elementas. „Labai svarbu suprasti, ką darai ir kodėl tai darai. Pozicija „duokite kuo daugiau pinigų ir nebesikiškite“ – būtų pats blogiausias dalykas, kuris galėtų nutikti. Per daug pinigų gali irgi sužlugdyti rinkos plėtrą. Manyčiau, protingiausia būtų toliau dalyvauti investavimo procese. Pirmieji fondai greitai išseks, tad valstybė turėtų sudaryti galimybių jiems susikurti dar kartą. Tai pasaulinė praktika, kuria reikėtų vadovautis. Pagrindinė kryptis – padėti sukurti vadinamųjų LP investuotojų rinką regione. Jeigu jie bus regioniniai investuotojai, jie investuos į visų šalių įmones“, – teigia UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) vadovas Audrius Zabotka.

Tam pritaria Lietuvos privataus ir rizikos kapitalo asociacijos direktorė Inga Miliauskienė. Ji pabrėžia, kad Lietuvai ypač svarbu, atsižvelgiant į sukauptą patirtį Europos Sąjungos ir kitose šalyse, pasirinkti tinkamus verslo plėtros skatinimo būdus, kurie būtų orientuoti į ateitį. Toks planavimas šiuo metu yra itin svarbus, turint omenyje tai, kad valstybės mastu sprendžiamas tolesnis rizikos ir privataus kapitalo rinkos plėtros klausimas. Nuo to priklauso ir tolesnis rinkos, kurioje kuriamos, skatinamos ir diegiamos naujovės, plėtra.