Ar galėtų būti geresnis laikas pakalbėti apie barzdas už „Barzdotąjį lapkritį“? Trečius metus iš eilės organizuojama akcija kviečia nesiskusti visą lapkritį ir taip švęsti vyriškumą. „Barzdotasis lapkritis“ sujungia ir barzdojimo mėgėjus, ir profesionalus. Mano pašnekovus Vigmantą Gaižauską ir Vaidotą Balnį kaip tik profesionalais ir galima pakrikštyti. Vyrai ne tik barzdoja nuo universiteto laikų, bet ir į verslo pasaulį braunasi su barzdojančia idėja – barzdų aliejumi „ManlyCo“.

Barzda – tai daug laiko atimantis hobis

Jauni verslininkai sako, kad yra vienaip ar kitaip susiję su barzda nuo tų laikų, kai ji tik pradėjo jiems normaliai augti. „Man tai nutiko turbūt jau po mokyklos. Studijų metais pradėjau į tai žiūrėti šiek tiek rimčiau. Susipratau, kad, norint gražios barzdos, reikia ją šiek tiek paformuoti. Kuo toliau, tuo daugiau domėjomės barzdomis“, – sako V. Balnys.

Panašiai kalba ir jo kolega V. Gaižauskas. „Aš jau vienuoliktoje klasėje pradėjau rūpintis savo barzda. Buvo tiesiog įdomu pabandyti barzdą formuoti. Nuo tada barzda tai būdavo, tai nebūdavo. Buvo ir tokių ožio barzdelių, ir lažybų su bendradarbiais, kas išbus nesiskutęs 40 dienų. Taip ir barzdojau“, – pasakoja jis.

„Kai pradedi auginti, formuoti, prižiūrėti, net nekyla minčių, kad galėčiau atsikelti iš ryto ir nusiskusti. Taip nebūna, o jei ir kyla tokia nedidelė pagunda, pagalvoji, kad perniek atsisakysi šitokio darbo rezultato. Visa tai galima pavadinti savotišku hobiu“

V. Balnys

Virsmą iš barzdojimo mėgėjų į profesionalus paskatino ir prieš kelerius metus prasidėjęs pasaulinis barzdojimas. Būtent toks pasaulinis judėjimas labiausiai ir paskatino pabandyti užsiauginti didelę barzdą, išbandyti savo galimybių ribas.

Tai daug sunkiau, nei atrodo, nes barzdos auginimas – tai ilgas ir atsakingas procesas. „Kai pradedi auginti, formuoti, prižiūrėti, net nekyla minčių, kad galėčiau atsikelti iš ryto ir nusiskusti. Taip nebūna, o jei ir kyla tokia nedidelė pagunda, pagalvoji, kad perniek atsisakysi šitokio darbo rezultato. Visa tai galima pavadinti savotišku hobiu“, – teigia V. Balnys.

Visgi pastangos atsiperka. Barzda tampa netgi tam tikru gyvenimo būdu, kuriuo dalijiesi su kitais barzdočiais. „Tai iš tikrųjų toks vyriškas hobis. Jeigu augini barzdą ir sutinki kitą, kuris augina barzdą, tai jau turėsi apie ką kalbėti. Prasilenkęs gatvėje automatiškai pajunti ir tam tikrą pagarbą. Toks jausmas, kad šiek tiek supranti, koks tai žmogus, kas jam gyvenime aktualu. Vienoje mugėje prie mūsų priėjo kolega barzdočius ir pasidžiaugė, kad sutiko žmonių, kurie supranta, ką reiškia auginti barzdą“, – pasakoja V. Gaižauskas.

Ieškojo tinkamos nišos

Minčių apie verslą draugams kildavo jau seniai, bet ilgokai nebuvo tinkamos idėjos. „Pradėjom ieškoti nišos. Iš pradžių buvo pačių įvairiausių minčių. Kol galų gale nusprendėme dėl barzdų, praėjo kokie trys mėnesiai mąstymų ir paieškų. Mums norėjosi ko nors, kas būtų aktualu mums patiems. Hobio, kuris turėtų potencialą išaugti į verslą. Dabar mes dar negalime pasivadinti verslininkais. Mes tokie „verslautojai“, kurie tokią veiklą sau gali leisti laisvu metu. Tačiau tikimės, kad jau artimiausiu metu galėsime pasivadinti ir verslininkais“ – sako V. Gaižauskas.

Visgi, begalvojant apie galimus variantus, galop kilo mintis verslą sujungti su barzdojimu. „Lietuvoje tada praktiškai nieko tokio nebuvo. Gal tik keletas internetinių parduotuvių siūlė kosmetikos produktų barzdotiems vyrams, nors užsienyje tokie produktai buvo paklausūs. Dabar jau ir pas mus daug jų importuojama, tačiau gamintojų nebuvo. Todėl mums tai ir pasirodė kaip gera niša“, – tęsia pašnekovas.

Nusprendus imtis būtent šios idėjos, buvo susisiekta su kosmetikos gamintojais ir barzdų aliejaus gamybos procesas prasidėjo. „Vieni to nebūtume padarę, nes reikėjo žmogaus, kuris būtų už tai atsakingas. Mes galime ilgai galvoti, ko norėtumėme, bet reikia kažkaip visa tai įgyvendinti. Reikia chemiko, žmogaus, dirbančio laboratorijoje“ – dėsto V. Balnys.

Barzdočiai – glaudi bendruomenė

Verslininkai džiaugiasi ir tuo, kad barzdočiai Lietuvoje yra susibūrę į tvirtą bendruomenę. Buvimas joje padėjo pristatyti save ir savo verslo idėją. „Praėjusio „Barzdotojo lapkričio“ metu buvome įsteigę ir savo dovanas. Pastarasis bendras renginys buvo „Barzdų diena“, vykusi Vilniuje, ten dalyvavome, prisistatėme. Manau, kad jau visi, kurie barzdoja ir šiek tiek domisi barzdų aliejais, žino, kad ir Lietuvoje yra tokie vyrukai, kurie gali kai ką pasiūlyti“, – sako V. Balnys.

Glaudi barzdočių bendruomenė padeda atlaikyti spaudimą nusiskusti, kurį neišvengiamai patiria kiekvienas barzdočius. „Tuos priekaištus atlaikyti reikia ir vidinės stiprybės. Reikia tikėti tuo, ką darai, ir nekreipti dėmesio į komentarus. Tikrai būna visko, net ir pasakymų iš artimiausių žmonių, ypač vyresnės kartos, kurie to nesupranta. Jiems barzda asocijuojasi su nešvarumu. Tačiau mano barzda, ko gero, yra švaresnė nei mano galvos plaukai“, – juokauja V. Gaižauskas.

Draugai pabrėžia, kad yra du barzdojimo tipai. Visada egzistuos vyrų, kurie paprasčiausiai tingi skustis ir yra neprisižiūrintys. Taip jie tarsi demonstruoja nepagarbą kitam tipui – vyrams, kuriems barzdos auginimas – rimtas reikalas.

Verslininkai sako, kad antrųjų vyrų vis daugiau, ypač pastaraisiais metais, kai barzdos išpopuliarėjo, o ir priemonių joms prižiūrėti atsiranda vis daugiau. Barzdojimo kultūros stiprėjimas įkvepia tikėjimo, kad „ManlyCo“ greitai taps pagrindiniu užsiėmimu. „Tikslas ir noras tikrai yra, kol kas dar trūksta šiek tiek jėgos. Dabar dar stipriai mokomės. Abu baigėme kineziterapiją. Taigi, esam visai iš kitos srities, tačiau noro ir domėjimosi mums tikrai netrūksta. Pradžioje pridarėme daugybę klaidų, bet kartu ir daug išmokome. Tam, kad tai galutinai taptų verslu, ko gero, trūksta investuotojo, kuris galėtų investuoti ne tik į patį verslą, bet ir į mus pačius, manau, potencialo tikrai turėtumėme“, – įsitikinęs V. Gaižauskas.