Prestižiniame Vilniaus Žvėryno mikrorajone, Vytauto gatvėje, įsikūrusi Italijos ambasada. Su jos vadovu ambasadoriumi Stefano Taliani de Marchio susitikau, kad išsiaiškinčiau, kuo italų ir lietuvių verslininkai gali vieni kitiems padėti ir kokios apskritai verslo galimybės šioje saulėtoje bei vienoje svarbiausių pasaulio šalių.

Italijos stiprybė – gamyba

Tai, kad mane priima Italijos ambasadorius, pajutau vos prisėdęs susitikimų kambaryje. Skoningai išdėstyti baroko stiliaus baldai puikiai tiko prie paties pastato stiliaus, be to, netrukus buvo pasiūlyta neįtikėtinai skanios kavos.

Persimetę keliais žodžiais apie interviu eigą, su ambasadoriumi pašnekesį pradėjau nuo dabartinės situacijos šalyje aptarimo. Italija, kaip ir daugelis šalių, pastaraisiais metais patyrė nelengvą pasivažinėjimą ekonomikos kalneliais. Tačiau, S. T. de Marchio teigimu, ji atsilaikė ir net nesikreipė pagalbos, kaip, pavyzdžiui, teko daryti kai kurioms kitoms Senojo žemyno šalims.

„Reikia pripažinti, kad problemų vis dar yra. Ekonomika neauga taip sparčiai, kaip norėtųsi, o nedarbo lygis, ypač tarp jaunimo, yra palyginti aukštas. Vis dėlto mes ir toliau išliekame tarp valstybių, kurios daugiausia įneša į Europos Sąjungos (ES) biudžetą“, – sakė ambasadorius.

Už tai, kad gali sau leisti skirti daug lėšų ES, įvairioms taikos palaikymo misijoms (Italija užima septintą vietą tarp šalių mokėtojų į Jungtinių Tautų biudžetą ir antrą vietą ES pagal žydrųjų šalmų kontingentą taikos palaikymo operacijose) ir kitiems svarbiems dalykams, šalies valdžia turėtų būti dėkinga stipriai gamybos pramonei. Tai pripažįsta ir ambasadorius. Jo teigimu, būtent gamyba leido Italijai apsieiti be paskolos ir savarankiškai atsitiesti.

„Tiesa, kai kurios kompanijos turėjo sumažinti gamybos mastą, atleisti darbuotojų ar apskritai nutraukti veiklą, tačiau daugelis jų išgyveno ir tapo pagrindiniu šalies ramsčiu“, – tvirtino S. T. de Marchio.

Jo žodžius patvirtina ir skaičiai, rodantys, kad Italija yra šešta pagal eksportą pasaulyje, o ES ją lenkia tik Vokietija (prekių gamybos srityje). Be to, ji išlaikė vienos svarbiausių ekonomikų pasaulyje statusą ir priklauso G-8 bei G-20 klubams.

Siekia aiškaus šalies valdymo ir verslo

Naujoji Italijos vyriausybė, S. T. de Marchio teigimu, nori dar labiau pagerinti verslo klimatą, tačiau svarbiausias jos siekis – supaprastinti valdžios rinkimų sistemą ir vietoj dvejų parlamento rūmų turėti vienus.

Tai, anot pašnekovo, turėtų pagreitinti sprendimų priėmimą ir palengvinti investicijų pritraukimą. To šaliai iš tiesų reikia, ypač turint galvoje tarptautinę jos svarbą ir pajėgumą. Naujausi duomenys rodo, kad Italija pritraukia vos 1,6 proc. pasaulyje cirkuliuojančių investicijų.

Siekdami užtikrinti šio rodiklio gerėjimą italai sukūrė užsienio investicijų pritraukimo skatinimo programą „Destinazione Italia“. Tai 2013 m. patvirtintas 50 priemonių paketas, apimantis tokias sritis kaip mokesčiai, įdarbinimas, civilinės teisės, tyrimai, biurokratinių procedūrų supaprastinimas ir kt.

Potencialiems investuotojams ambasadorius siūlo atkreipti dėmesį į ypatingą Italijos pramonės struktūrą, paremtą technologinės zonos samprata: tai įmonių, kurios specializuojasi pavienių produktų gamyboje ir yra viena kitos tiekėjos, konglomeratas tokiose srityse kaip informacinės technologijos, nanotechnologijos, biotechnologija, mechanika, interjeras, odos apdirbimas, farmacija ir t. t.

Lietuvos ateitis – jaunimas

Paprašytas palyginti Lietuvą su Italija ir įvertinti šių šalių gyventojų mentalitetą bei kultūrą, ambasadorius prisipažino Vilniuje dirbantis dar tik dešimt mėnesių, todėl galutinių išvadų negalintis daryti, tačiau šiokią tokią nuomonę apie Lietuvą jau susidaręs. Pasak jo, italus ir lietuvius sieja gana daug dalykų.

„Manau, lietuviai ir italai vieni kitiems jaučia simpatiją. Tokio ryšio priežastis – atviri ir draugiški santykiai, geras maistas, seni kultūriniai ryšiai, ta pati religija ir panašūs aspektai“, – vardijo ambasadorius.

Jis taip pat priminė, kad pastaruoju metu Lietuvoje itin išpopuliarėjo grupės „Fiat, Alfa Romeo ir Chrysler“ (ypač mažasis „Fiat 500“) automobiliai – jų pardavimo rezultatai mūsų šalyje yra prastesni tik už „Volkswagen“.

Anot pašnekovo, tai rodo, kad lietuviai vertina ir pasitiki italų produkcija, o italai moka kurti pažangias technologijas bei dizainą.

„Prieš 20 metų „Fiat“ turėjo daug problemų, tačiau jos buvo išspręstos, o kompanija vėl suklestėjo. Ji net įsigijo ir nuo bankroto išgelbėjo JAV automobilių milžiną „Chrysler“. Tai rodo, kad esame geri verslininkai“, – sakė S. T. de Marchio ir pridūrė, kad italų verslumo dvasią atspindi skaičiai. 4 milijonai – būtent tiek Italijoje priskaičiuojama verslininkų.

Tai, kad Italijos ir Lietuvos santykiai yra tvirti, liudija ir eksporto rezultatai. Naujausi duomenys rodo, kad Italija yra šešta didžiausia eksportuotoja į Lietuvą.

Ir nors rezultatai džiugina, ambasadoriaus teigimu, juos galima dar pagerinti. Prie to itin svariai gali prisidėti naujoji lietuvių karta.

„Jūsų jaunimas yra labai pažangus. Tai žmonės, kurie supranta vieningos Europos prasmę, yra išsilavinę, daugiakalbiai, darbštūs ir gabūs. O svarbiausia – jaučia aistrą siekti aukštų rezultatų. Todėl, manau, vienas geriausių būdų bendradarbiauti mūsų šalims būtų bendri projektai aukštųjų ir informacinių technologijų srityse, ypač jei jų imasi jaunimas“, – įsitikinęs pašnekovas.

Jo teigimu, proveržis šioje srityje jau įvyko. Dabar Italijos ir Lietuvos universitetai bendrai įgyvendina net 46 mokslinių tyrimų projektus.

Viename iš projektų dalyvauja aukštąjį išsilavinimą turintys jauni italai ir lietuviai, o jiems padeda ir veiklą finansuoja abiejų šalių investuotojai. „Bliu bliu“ pavadintas startuolis jau buvo apdovanotas „BZN start“.

Kad ir kaip būtų, reikia pasakyti, kad abiejų šalių verslininkai nesikeičia investicijomis tiek, kiek galėtų. Šį trūkumą, anot S. T. de Marchio, bus galima pašalinti jau kitais metais. Gegužės mėnesį Milane prasidės pasaulinė paroda „EXPO 2015“, skirta tvariam žemės ūkiui. Jos šūkis – „Food for life. Feeding the planet“. Anot pašnekovo, tai gyvybiškai svarbus klausimas žmonijai ir apskritai mūsų planetai.

„Lietuviai turi daug gerų produktų, o ypač iš pieno. Jūsų sūris yra tikrai geras ir būtų mėgstamas Italijoje, todėl paroda Milane bus puiki proga prisistatyti vietiniams ir 142 dalyvaujančių šalių vartotojams, verslininkams bei valdžios atstovams. Lietuva įrengs didesnį nei 1 200 kv. m ploto paviljoną. Esu tikras, kad po parodos atsiras daug gražių bendrų Lietuvos ir Italijos verslininkų iniciatyvų, pavyzdžiui, turizmo srityje, kurios niekada nereikia pamiršti, nes tai strateginė abiejų šalių pramonės šaka“, – vylėsi ambasadorius.

Ką daryti, jei nori pradėti verslą Italijoje?

Paklaustas, kur turėtų kreiptis lietuviai, norintys pradėti verslą Italijoje ar investuoti, pašnekovas sakė, kad jie visada gali kreiptis į Italijos ambasadą. Ten dirbantys specialistai mielai patars ir nukreips reikiama linkme. Be to, galima susisiekti su Italijos užsienio prekybos institutu (ICE), įsikūrusiu Varšuvoje.

„Jeigu domina prekyba, mokesčiai Italijoje ir su tuo susiję klausimai, derėtų kalbėtis su Lietuvos ir Italijos verslo asociacija. Ten dirba italų ir lietuvių verslininkai, puikiai žinantys, kaip importuoti prekes į abi šalis“, – paaiškino ambasadorius ir priminė, kad Italijoje veikia vieno langelio principas, todėl potencialūs investuotojai ir norintys pradėti verslą užsieniečiai neturėtų susidurti su problemomis. Visą reikalingą informaciją jie gaus pasirinktame regione. Vieno langelio sistema atveria pirmenybinį ir greitesnį kelią ketinantiems investuoti Italijoje.

Paklaustas, ko palinkėtų abiejų šalių verslininkams ar dar tik planuojantiems pradėti verslą, S. T. de Marchio sakė, kad svarbu susikoncentruoti į aukštąsias technologijas, plėtoti abipusį turizmą ir gerinti susisiekimą: „Manau, svarbu ieškoti bendrų galimybių verslo ir kultūros srityse. O dirbant kartu bus galima pasiekti išskirtinį rezultatą.“