Bene geriausiai žinomą Lietuvos ir Čekijos sąsają išduoda mūsų kalbos abėcėlė. Būtent iš čekų rašto buvo pasiskolinti diakritiniai ženklai, kuriuos, išbandžius lenkiškus, vokiškus ir angliškus, galiausiai 1901 m. pasirinko Jonas Jablonskis. Bet ar tiek pakanka, kad šalys sėkmingai plėtotų prekybos ryšius, o jų verslininkai noriai važiuotų vieni pas kitus ir investuotų? Apie dabartinę situaciją ir ateities perspektyvas kalbėjausi su Čekijos Respublikos ambasadoriumi Lietuvoje Radeku Pechu (nuotr. žemiau).

Kuo gyvena Čekija?

Ketvirtus metus Lietuvoje diplomatinei misijai vadovaujantis ambasadorius per susitikimą buvo gerai nusiteikęs. O pirmas įspūdis, kuris susidarė vos jį išvydus, – tai nesuvaržytas ir atviras žmogus, nesureikšminantis savo pareigų.

Ambasadoriaus R. Pecho kadencija Lietuvoje jau eina į pabaigą, tad šiemet jis tikisi grįžti į gimtinę, gyvenančią neseniai vykusių rinkimų nuotaikomis. Po jų pagrindinėmis politinėmis Čekijos figūromis tapo Socialdemokratų ir Krikščionių demokratų partijos, kurios sausio pradžioje pasirašė koalicijos sutartį.

Pasak ambasadoriaus, politinis gyvenimas Čekijoje nedaro didelės įtakos verslui – ne daugiau nei bet kurioje kitoje demokratinėje valstybėje, kur nustatomi tam tikri mokesčiai, reguliuojamas jų surinkimas ir perskirstymas.

Paklaustas, koks šiuo metu Čekijoje vyrauja verslo klimatas, pašnekovas atsakė, kad geriausiai jį apibūdintų žodis „stabilus“. „Mūsų šalyje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, jaučiamas susirūpinimas dėl pasyvoko ekonomikos augimo. Nors daugelis rodiklių yra geri, siekiama, kad BVP augtų sparčiau“, – sakė R. Pechas.

Praėjusių metų duomenimis, Čekijos BVP augimas trečiąjį metų ketvirtį sudarė 1,3 proc., o štai Lietuvoje tuo pat laikotarpiu BVP augo 2,3 proc.

Emigracijos Čekijoje beveik nėra. Tai reiškia, kad beveik visi čekai gyvena tėvynėje, čia dirba, stengiasi ir prisideda prie gerovės.

R. Pechas

Ekonomikos sąstingis, jaučiamas dar nuo 2009 m. finansų krizės, kamuoja daugelį Europos šalių, tarp jų ir Čekiją. Todėl, R. Pecho teigimu, Čekijos politikai stengiasi laikytis fiskalinio drausmingumo, atsakingumo ir inicijuoja veiksmus, skatinančius ekonomikos augimą. Deja, anot pašnekovo, kol kas žmonės susikaustę.

„Nors mūsų šalies bankų sektorius yra geros būklės ir tvirtas, žmonėms vis dar trūksta pasitikėjimo. Jie nedrąsiai skolinasi iš bankų ar investuoja į nuosavo verslo pradžią“, – atskleidė pašnekovas.

Skirtumai ir panašumai

Iš pirmo žvilgsnio Čekija ir Lietuva atrodo gana panašios, ypač turint galvoje, kad čekai taip pat patyrė, ką reiškia komunistinis režimas, ir buvo likę toje pačioje geležinės uždangos pusėje kaip lietuviai. Vis dėlto, ambasadoriaus R. Pecho teigimu, čekai yra atviresni ir patiklesni.

„Tai lėmė geografinės ir istorinės aplinkybės. Juk net esant komunistiniam režimui mūsų šalyje dvelksmas iš Vakarų buvo jaučiamas geriau nei Lietuvoje. Be to, mūsų pašonėje yra tokios valstybės kaip Vokietija ir Austrija. Iš jų nuolat atvažiuodavo žmonių, todėl čekai yra labiau pripratę prie kitataučių ir lengviau juos priima, greičiau randa bendrą kalbą, pradeda bendrus projektus“, – aiškino R. Pechas.

Ambasadorius prasitarė, kad gyvendamas mūsų šalyje pastebėjo, jog lietuviai yra gana susikaustę. Be to, jie itin atsargiai pradeda bendradarbiauti su užsieniečiais.

„Skiriasi net ir humoro supratimas, – šyptelėjo pašnekovas. – Mūsų šalyje yra bene tris kartus daugiau gyventojų nei Lietuvoje, o ir vienam gyventojui tenkanti BVP dalis yra didesnė, tačiau lietuviai intensyviai mus vejasi ir tobulėja. Manau, greitai skirtumai, o ypač ekonominiai, smarkiai sumažės arba visai išnyks.“

Kol to laukiame, galime tik pavydžiai žiūrėti į Čekijos rezultatus, o ypač į skaičius, rodančius žmonių emigraciją. Pasak R. Pecho, jų beveik nėra. Tai reiškia, kad beveik visi čekai gyvena tėvynėje, čia dirba, stengiasi ir prisideda prie gerovės.

Stipriosios Čekijos ekonomikos pusės

Paklaustas, kokios Čekijos ekonomikos sritys yra geriausiai išplėtotos, ambasadorius labiausiai akcentavo tradicinę – gamybos pramonę. Pirmiausia tai yra automobilių gamyba.

Tiesa, naujausi duomenys rodo, kad čekai pagamina vis mažiau automobilių. Jų gamyba, Čekijos automobilių pramonės įmonių asociacijos („AutoSAP“) duomenimis, pernai smuko 3,9 proc. Nepaisant to, iš viso pernai Čekijoje buvo surinkta 1,3 mln. automobilių. Tai yra trečias geriausias metinis rezultatas šios šalies automobilių gaminimo istorijoje ir patvirtina ambasadoriaus teiginį, kad gamyba čia išplėtota itin gerai.

Tai, pasak R. Pecho, Čekijai padėjo lengviau atlaikyti ekonomikos sunkmetį ir jis šaliai padarė mažiau žalos nei ten, kur ekonomikos ramstis buvo paslaugų sektorius. Iš dalies dėl to Čekijoje informacinių technologijų (IT) srityje plėtojamas verslas neužima tokių aukštų pozicijų ir jam nesuteikiama tiek daug svarbos kaip, pavyzdžiui, Lietuvoje.

„Tai neraiškia, kad neremiame IT. Ši sritis yra perspektyvi ir naudinga, tačiau gamyba yra Čekijos ekonomikos ašis“, – patikslino ambasadorius.

Be jau minėtų ekonomikos sričių, ambasadorius išskyrė itin gerai išplėtotą turizmą. „Pavyzdžiui, Praha yra vienas turistų lankomiausių miestų Europoje, jis nuolat išrenkamas į populiariausių Europos sostinių dešimtuką“, – džiaugėsi diplomatas.

Aišku, kalbant apie Čekijos ekonomiką negalima nepaminėti neigiamų aspektų. Vienas pagrindinių – kvalifikuotų darbuotojų stygius. Pasak ambasadoriaus, Čekijoje trūksta žmonių, galinčių dirbti paprastus, tradicinius darbus.

„Kita vertus, tai yra visos Europos problema, – pasvarstė pašnekovas ir pridūrė, kad Čekijoje darbą turintys žmonės nepriklausomai nuo geografinės vietos – didmiestis tai ar regionas – uždirba gana panašiai, todėl didelio socialinio atotrūkio šalyje nėra.

Ką verta žinoti prieš pradedant verslą Čekijoje?

Tai, kad Čekija netoli Lietuvos, pasak R. Pecho, yra puiki prielaida plėtoti prekybinius ir ekonominius ryšius, tačiau mūsų verslininkai dėl įvairių priežasčių neskuba to daryti.

„Mes nuolat raginame savo šalies įmones aktyviau dairytis užsienyje ir ieškoti naujų partnerių, dar neatrastų rinkų. Aišku, bendradarbiauti artimai, matyt, trukdo ir tai, kad abi šalys yra gana naujos Europos Sąjungos narės ir dar tik mokosi Vakaruose įprastų investavimo modelių“, – sakė ambasadorius ir pabrėžė, kad pirmiausia turėtų būti kalbama ne apie konkrečias verslo sritis, o apskritai stengiamasi rasti būdų, kaip pradėti bendradarbiauti ir išvengti neigiamų patirčių.

Lietuviai, norintys pradėti verslą Čekijoje, pasak R. Pecho, pirmiausia turėtų pasirūpinti teisiniais aspektais. Visą informaciją, kurios gali prireikti siekiant plėtoti verslą Čekijoje, gali suteikti investavimo ir verslo plėtojimo agentūra „Czech invest“. Be to, galima kreiptis į Lietuvoje veikiančią Čekijos ambasadą.

„Joje kiekvienas verslininkas sulauks pagalbos ir tinkamos konsultacijos“, – ragino nedvejoti R. Pechas.

Be kitų ne itin didelių verslo aplinkos skirtumų, pašnekovas paminėjo Čekijoje galiojantį nekilnojamojo turto mokestį. Nors jis lietuviams vis dar atrodo egzotiškas, čekams tai jau įprastas dalykas. Pašnekovo teigimu, šis mokestis galioja jau seniai, jis buvo net ir šalį valdant komunistams.

Taip pat nereikėtų pamiršti, kad Čekijoje galioja kelių mokestis, kurį moka visi automobilių savininkai: tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys.

Linkėjimas

Paklaustas, ko palinkėtų tiek Čekijos, tiek Lietuvos verslininkams, ambasadorius nedvejodamas atsakė linkintis drąsos.

„Manau, nesuklysiu pasakęs, kad iš verslininkų tikimasi, jog jie bus drąsūs ir nebijos kliūčių, galinčių pasitaikyti jų darbe. Ir nesvarbu, kokios valstybės teritorijoje jie veikia, – svarbiausia, kad būtų ieškoma, bandoma ir siekiama išrasti ką nors nauja. Juk Europos Sąjungoje galioja panašios taisyklės, todėl galimybių yra visur“, – verslininkams linkėjo Čekijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje R. Pechas.