Eglė Jachimavičienė (26), prieš ketverius metus su vyru įsikūrusi sodyboje netoli Birštono, pagaliau įgyvendino savo svajonę turėti ūkį. Šiuo metu prieskoniniams augalams paruoštas laukas yra nedidelis – apie 12 arų. Visi ūkio darbai, pradedant sėja ir baigiant išdžiovintų prieskonių pakavimu, atliekami rankomis. Kol kas su visais darbais moteris susitvarko pati arba pasikviečia į pagalbą vyrą Vytautą.

„Prieskoninių augalų auginimas – darbas, kuriam reikia daug fizinės jėgos ir kantrybės“, – sako prieš metus sukurto prekių ženklo „Gardutis“ savininkė.

Savęs paieškos: nuo farmacijos iki metalo apdirbimo

Iš Šiaulių kilusi E. Jachimavičienė, dar studijuodama farmaciją buvusiame Kauno medicinos universitete (dab. Lietuvos sveikatos mokslų universitete) ir atlikdama praktiką, pradėjo justi, kad ši sritis ne jai. Per studijas susipažinusi su dabartiniu savo vyru Vytautu, geriausiu draugu ir patarėju, laisvalaikiu talkino jam steigiant įmonę. Pastarosios veikla buvo visiška priešingybė farmacijos sričiai – metalo apdirbimas. Pamažu ši veikla jaunai moteriai pasidarė daug artimesnė ir priimtinesnė nei darbas vaistinėje.

Visada norėjo ūkio

Taip susiklostė, kad Kaune gyvenusi šeima persikraustė į laukų ir miškų apsuptą sodybą netoli Birštono, Nemuno kilpų regioniniame parke. Nuo pat vaikystės savo ūkį svajojusi turėti E. Jachimavičienė džiaugėsi, kad sklypas turi ir žemės ūkio paskirties plotą, todėl nuo atsikraustymo dienos vis galvojo, kad ateityje jame tikrai ką nors augins, tik tuo metu dar nežinojo ką.

Pirmaisiais gyvenimo sodyboje metais šeima visą laiką ir dėmesį skyrė prastos būklės nameliui restauruoti bei metalo apdirbimo įmonei plėtoti, o pamažu apsisprendė ir kurti ūkį.

Daugiausia pliusų teko prieskoniniams augalams

E. ir V. Jachimavičiai svarstė įvairiausius variantus, ką ūkyje būtų geriausia auginti. „Dėliojome pliusus ir minusus dėl auginimo ypatumų, pardavimo, sandėliavimo ir galimų ateities perspektyvų. Prieskoniniai augalai mūsų atveju surinko daugiausia pliusų. Pirma, sklypo dirvožemis yra lengvas, neužmirkstantis, priesmėlis ir daugumai prieskoninių augalų tai priimtina. Antra, mūsų nuomone, prieskonių rinka Lietuvoje yra labai skurdi. Prekybos centruose siūlomų prieskonių asortimentas nedidelis, jie dažniausiai atvežti iš užsienio, o skonio ypatybės silpnos, ypač džiovintų žolelių. Tai mus skatina auginti ir gaminti aukščiausios kokybės produktus, kad jie išsiskirtų savo stipriais aromatais ir šviežumu. Trečia, ilgesnė produkto, kuriuo galima prekiauti visus metus, realizacija“, –apie sprendimą pasirinkti prieskoninius augalus sako „Gardučio“ įkūrėja.

Daug eksperimentų

„Sugadinome nemažai žaliavos, bet ištaisėme klaidas ir patyrėme daug džiaugsmo, kai augalai pradėjo sėkmingai džiūti.“

E. Jachimavičienė.

Dar pernai, trečiaisiais ūkio veiklos metais, vyko daug eksperimentų. Aromatinių žolelių augintoja pasakoja, kad bandymai prasidėjo nuo sėklų. „Rinkausi įvairių prieskoninių augalų sėklas. Tiesiog parduotuvėse skenavau kiekvieno pakelio informaciją ir, jei ten buvo parašytas žodis „prieskoninis“, dėjau į krepšelį, o tuomet sėjau į dirvą. Taip prisirinko gal apie 40 skirtingų prieskoninių augalų eksperimentinis laukas – maždaug 6 a ploto. Ne visų rūšių augalai sudygo ir ne visi sudygę augalai išgyveno. Išsiaiškinome, kurie gali augti mūsų dirvožemyje, įvertinome jų skonį bei aromatą, džiūvimo ypatybes“, – žolelių atrankos kriterijus vardija jų žinovė.

Pirmieji džiovyklos, kurią suprojektavo pašnekovės vyras Vytautas, bandymai nebuvo džiuginantys. „Sugadinome nemažai žaliavos, bet ištaisėme klaidas ir patyrėme daug džiaugsmo, kai augalai pradėjo sėkmingai džiūti“, – savarankiško ūkininkavimo pradžią prisimena sutuoktiniai, šiemet džiovyklą dar patobulinę ir joje įrengę rekuperatorių, tad džiovinimas vyks greičiau ir ekonomiškiau.

Darbų skirstymas į moteriškus ir vyriškus juokina ir piktina

Jaunoji ūkininkė prisipažįsta, kad jos kelias nuo farmacijos studijų, darbo metalo pramonėje iki ūkio stebino ir vis dar stebina pažįstamus bei gimines. Ne vienas mėgino įrodinėti, kad darbas vaistinėje geriau, nes švarus ir pastovus, ten visada daug uždirbsi. O darbą su metalo gaminiais visi vertino keistai, neva tai vyriškas darbas. „Toks darbų skirstymas į moteriškus ir vyriškus mane ir juokina, ir piktina. Nepritariu tokioms visuomenės nuostatoms, kad tik vyras gali įsukti varžtą, taisyti automobilį arba kad tik moteris turi mokėti iškepti pyragą, auginti gėles. Manau, kad žmogus turi daryti tai, kas patinka jam, o ne tai, kas priimtiniausia kitiems“, – sako E. Jachimavičienė, pabrėžianti, kad jos priimtų sprendimų aplinkinių nuomonės neveikia, o skleidžiančiųjų neigiamas emocijas ji stengiasi vengti, nes tai trukdo svajoti ir siekti tikslų.

Supranta, kad klientų paieškos užtruks

Jau dabar vien į džiovyklos įrengimą „Gardučio“ šeimininkai investavo apie 5 tūkst. eurų. Sėklos, darbo įrankiai, pakuotės, reklamos išlaidos sudarytų dar maždaug 2 tūkst. eurų. Jie sako dar prieš pradėdami auginti prieskonius buvo pasiruošę, kad naujo produkto įvedimas į rinką užtruks ir kad investicijoms atsipirkti prireiks nemažai laiko. „Gardučio“ ūkio naujienas jie skelbia „Facebook“ paskyroje „Gardutis“, kuriama internetinė parduotuvė www.gardutis.lt, ketinama dalyvauti ir mugėse, įvairiuose renginiuose.

Pradedančiuosius savo verslą „Gardučio“ autorė ragina: „Norėti ir daryti, daryti, daryti. Nenuginti gimusios idėjos, jei ji pasirodytų kvaila aplinkiniams, o ją išbandyti. Niekada negali žinoti, kas iš jos gali išsirutulioti! Net jei ir nepasisektų, įgyta patirtis neįkainojama. Sakau tai drąsiai, nes ir mūsų šiuo metu vykdomos veiklos nėra pirmosios.“

„Gardutis“