Dešimt kavinių „Huracán Coffee“ šalyje valdantis Vytautas Kratulis prieš mėnesį ryžosi svarbiam pokyčiui savo versle – visose kavinėse jis atsisakė mokėjimų grynaisiais pinigais.

Toks sprendimas kavinių tinklui buvo kiek netikėtas ir labai drąsus, vertinant tai, kad Lietuvoje klientai vis dar labai mėgsta mokėti grynaisiais. Praėjusiais metais Europos centrinio banko atlikta apklausa parodė, kad Lietuvoje vis dar trys iš keturių (75 proc.) atsiskaitymų vykdomi naudojant grynuosius pinigus. Banko kortele prekybos ar paslaugų vietose braukiama tik vos dažniau nei kas penktą kartą (22 proc.). Skaičiuojant pagal mokėjimų vertę, grynieji sudaro 62 proc., o atsiskaitymai kortelėmis – 28 procentus. Visgi verslininkas tiki, kad pokyčius reikia pradėti nuo savęs, o verslininkai gali labai stipriai veikti gyventojų įpročius.

„Iki priimto sprendimo mūsų kavinėse kortelėmis atsiskaitydavo apie 65 proc. klientų. Priimdamas sprendimą į pasaulio tendencijas nežiūrėjau. Žinoma, šiek tiek girdžiu, kas vyksta pasaulyje. Tačiau tai buvo vidaus sprendimas, kuris neatėjo per vieną dieną. Jis buvo priimtas pasitarus su visais, nes Lietuvoje tai dar yra šokiruojantis ir drastiškas sprendimas“, – sako pašnekovas.

Įvairūs sunkumai

Paklaustas, ar lengva įmonei įgyvendinti priimtą sprendimą atsisakyti grynųjų pinigų, V. Kratulis atvirauja, kad tikrai ne, mat Lietuvoje didelė dalis mokėjimo grandyje dalyvaujančių asmenų dar yra nepasiruošę tam.

„Čia kyla daug klausimų, kuriuos būtina apgalvoti ir išspręsti. Pavyzdžiui, galvojama, kas bus, jei nebus ryšio. Bet negalvojama, kad neveiks, pavyzdžiui, momentinių mokėjimų sistema „Swish“. O kas bus, jei laidas bus pažeistas? Apie visa tai nepagalvojama. O kur dar kasos, terminalai, arbatpinigių klausimas. Čia yra labai daug sudedamųjų dalių. Tai leidžia suprasti, kad kasa – ne tik kasos dėžė, bet kartu tavo internetiniai sprendimai, kaip tai sureguliuota. Turėjome galvoti, koks planas B, jei kažkur kažkas nesuveiks. Buvo labai daug sudedamųjų dalių, kurias reikėjo sužiūrėti ir, kol nepradedi daryti, net nesusimąstai, kad kai kurie klausimai iškils“,

 

„Turėjome galvoti, koks planas B, jei kažkur kažkas nesuveiks.“

V. Kratulis.

 

V. Kratulis prisimena, kad kavinėse su sunkumais susidurta jau kitą dieną nuo grynųjų atsisakymo ir net tokiose srityse, kur iki tol apie problemas nebuvo kalbėta. Vis dėlto verslininkas sakosi turįs ryžto įveikti kylančius iššūkius ir žengti pirmyn, o ne gręžiotis atgal.

Apyvarta pakito

Pasak pašnekovo, vasara kavinių versle toks laikas, kai labai sunku skaičiuoti rezultatus. Todėl negalima teigti, kad vien grynųjų atsisakymas paveikė kavinių apyvartą.

„Dabar mieste vasara. Sunku pasakyti, kas turi daugiausia įtakos paslaugų, kavinių, restoranų sektoriuje. Vasarą klientų šiek tiek mažiau, jei nesi įsikūręs pagrindinėse turistinėse gatvėse. Tikrai jaučiama, kad žmonių yra mažiau, jie atostogauja. Bet gali būti, kad dalį klientų ir praradome dėl šio sprendimo. Bet lazda visada turi du galus – nori kažką pasiekti, tai pasiruošk nuostoliams“, – tikina verslininkas.

Vis dėlto, nepaisydamas nieko, V. Kratulis ryžtingai teigia nė nesvarstantis galimybės grąžinti grynųjų pinigų į savo kavines, o iš klientų jis sulaukia dvejopų atsiliepimų.

„Žinoma, yra ir gerų, ir blogų. Tik labai džiaugiamės, kad gerų yra daugiau nei blogų. Yra žmonių, kurie sako, kad mes pažeidžiame jų teises. Bet ta teisė kuria kriminalą. Pavyzdžiui, konkurencinė aplinka. Žinoma, ne visur, bet kai kurių restoranų ar kavinių darbuotojai uždirba minimalų atlyginimą ir turi visą užmokestį susirinkti arbatpinigiais. Kadangi kavinių tinkle arbatpinigių gauname labai mažai, turime mokėti visą atlyginimą ir mokesčius nuo viso atlyginimo. O tie, kas didžiąją dalį atlyginimo susirenka iš arbatpinigių, vargiai juos deklaruoja. Taip iškreipiama rinka, nes mes turime samdyti darbuotojus brangiau nei kažkas kitas“, – sako pašnekovas, kurio kavinėse nuo šiol sukurta galimybė arbatpinigius palikti kortele, sumokant visus reikiamus mokesčius valstybei.

Pranašumų apstu

Paklaustas apie sprendimo pranašumus, pašnekovas ima juos vardyti visoms versle dalyvaujančioms pusėms.

„Maniau, kad didžiausias trukdys bus vidinis personalo pasipriešinimas, bet personalas yra labai patenkintas. Nuolat turėjome daug klaidų kasos žurnaluose. Juose yra dvi dalys, kur reikia užpildyti sumas grynaisiais ir kortelėmis. Čia nuolat buvo klaidų. Žmonės jauni, nelabai jaučia atsakomybę skaičiuodami centus, o buhalterija kas mėnesį gauna dešimt žurnalų ir jai svarbu, kad tie skaičiai sutaptų, o jie nuolat nesutampa ir taip kyla vidinių konfliktų. Išvengti vidinio konflikto – labai didelė nauda.

Kitas pranašumas: prieš atidarydamas kavinę darbuotojas turi susiskaičiuoti, kiek jis turi kasoje grynųjų pinigų, „padaryti įnešimą“, o tai yra laikas ir darbas, kuris neteikia didelio malonumo. Jei samdai baristą, kuris gamins kavą, tai nereiškia, kad samdai kasininką, bet jam visgi tenka ir tai daryti. Kai darbuotojas baigia darbą, jam vėl reikia uždaryti kavinę, sėdėti ir skaičiuoti pinigus, nors jau galėtų eiti namo. O jei vidury dienos ateina patikrinti valstybinė institucija, kasoje turi būti lygiai centas prie cento, tad darbuotojas turi perskaičiuoti pinigus kasoje dar ir dieną. Dabar viso šito nėra. Baigiasi darbas, darbuotojas paspaudžia mygtuką, išlenda kasos kvitas su suma, kiek surinkta per dieną pinigų, ir viskas. Tai leidžia darbuotojui lengviau dirbti, o klientui greičiau atsiskaityti. Norite kavos? Prašom. Priliečiate prie skaitytuvo kortelę ir viskas, imate kavą ir einate gerti. Visi laimi“, – džiaugiasi pašnekovas.

V. Kratulis nepamiršta ir naudos vadovui, sakydamas, kad šis sprendimas palengvina jo dalią.

„Vilniaus mieste yra vienas grynųjų įnešimo į banko sąskaitą taškas, kur visas Vilniaus verslas neša centus. Tai galvojate, kad ten eilių nėra? O, pavyzdžiui, žinote, kokios ten eilės po Verbų sekmadienio? Siūlau pamatyti. Kažkas turi tempti tuos kilogramus monetų ant savo pečių, o kas tai turėtų daryti – direktorius ar buhalteris? Visus centus reikia surankioti, suvežioti iš kavinių. Ir kam mes visą tai darome, kam tai reikalinga?“ – svarsto verslininkas.

Parengta remiantis https://euroblogas.lt/2018/07/19/grynuju-pinigu-atsisakiusio-kaviniu-tinklo-direktorius-zengti-atgal-nezada/