Vieni sako, kad kūrybiškumas versle būtinas siekiant aukštesnių rezultatų, kiti – kad tai unikali, tačiau ne visiems duota savybė. Komunikacijos agentūrų „New!“ir „SuperYou“ bendraįkūrėjis ir kūrybos vadovas, vienas iš mokymų ciklo „Mokymai kūrybingumui provokuoti“ bei knygos „Žmogus, kuris žinojo viską“ autorius Tomas Ramanauskas teigia, kad kūrybiškumą sąvokomis sunku apibrėžti, tačiau sutiko „BZN start“ skaitytojams papasakoti apie verslo ir kūrybiškumo sąsajas.

T. Ramanauskas visuomet mėgo rašyti ir kurti idėjas. Karjerą jis pradėjo rašydamas portale kino recenzijas, o baigęs žurnalistikos studijas, pašnekovas įsidarbino žurnalistu, o vėliau dirbo reklamoje ir trejus metus vadovavo Baltijos šalių muzikinio kanalo MTV kūrybai ir rinkodarai, prieš šešerius metus Tomas įkūrė savo pirmąją agentūrą.

„Kūrybiškos idėjos gali būti labai paprastos – tiesiog išsprendžiančios nepatogumą. Pavyzdžiui, kokių nepatogumų kyla naudojantis taksi? Skambinti, laukti, nežinoti, kada tiksliai atvyks, negalėti pasirinkti vairuotojo ir t. t. Būtent taip gimė „Uber“, kurio sėkmę galima pamatuoti pajamomis, kurios dabar jau viršija 60 mlrd. dolerių.“

T. Ramanauskas

Pačią kūrybiškumo sąvoką apibrėžti sudėtinga, tačiau kas kitas, jei ne kūrybingumo mokymų ciklo autorius, galėtų tai padaryti? Pasak T. Ramanausko, kūrybiškumas yra šviežios idėjos sukūrimas. „Davidas Bowie kadaise sakė, kad kūrybiškumas – tai lėktuvo sudaužymas be pasekmių, – pateikia pavyzdį jis ir priduria: – Mane ypač domina kūrybingumas ne kaip priepuolis ar nušvitimas, o kaip metodiška kasdienybė, gyvenimo būdas, akiniai, pro kuriuos žiūri į pasaulį.“

Kūrybiškumo paieškos versle

Kūrybiškumas versle – tai naujos idėjos, atsiribojimas nuo stereotipų ar net logikos. Turbūt kiekvienas iš savo asmeninės patirties gali pasakyti, kiek yra buvę atvejų, kai, bijodami pasakyti savo nuomonę ar nesiryždami prabilti didesnei auditorijai, praleidome daugybę puikių progų, o mūsų idėjos liko neišgirstos ir neįgyvendintos.

Egzistuoja tikslus posakis: „Geriau padaryti, o paskui gailėtis, nei galėtis, kad nepadarei.“ Tačiau kiek jis tinka kūrybiškumo paieškoms? Ar yra tokia sritis, kurioje kūrybiškumas apskritai nėra reikalingas, o gal net pakenktų, teiraujuosi T. Ramanausko. „Kūrybingumas nereikalingas jau numatytų veiksmų darbuose: paimk, padėk, paduok. Tačiau, jei tik reikia daugiau negu mašinos, naudos iš kūrybingumo visada bus daugiau negu žalos. Santykiuose, sporte, moksle, versle – viskas be jo būtų kur kas pilkiau ir nykiau“, – neabejoja jis.

T. Ramanausko teigimu, kūrybiškumas verslui suteikia ypatingų galių. „Jis gali ant bankroto bedugnės kabantį kompiuterių gamintoją paversti pelningiausia korporacija pasaulyje. Paprastą paieškos sistemą – žmonijos žinių katalogu, studentų pažinčių portalą – milijardine bendruomene“, – dėsto pašnekovas.

Genialumas slypi paprastume

Reklamos agentūros „News!“ įkūrėjas mano, kad verslininkui būtinas kūrybiškas mąstymas, tačiau ne visiems jo reikia vienodais kiekiais. „Įkvėpimas yra aplink mus, tik dažniausiai ne pačiose akivaizdžiausiose vietose. Apie tai daug kalbame kūrybingumo mokymuose su Kristupu Saboliumi“, – pasakoja T. Ramanauskas.

Pašnekovo teiraujuosi, ar jo nuolatinis domėjimasis kūrybiškumu atsispindi kasdienėse situacijose ir bendraujant su žmonėmis. „Žinoma, tokia mano darbo prigimtis. Mano agentūroms mokama už stiprias idėjas, tačiau, jei noriu turėti ne vienkartinius užsakovus, privalau padaryti taip, kad idėjos virstų efektyviais komunikacijos sprendimais. Pilkos idėjos yra mažai verti kaprizai“, – paaiškina T. Ramanauskas.

Reklamos specialisto teigimu, pelnui reikia nemažai kūrybiškumo, tačiau nereikėtų jo idealizuoti kaip vienintelės panacėjos: „Faktas, kad net ir puikus sumanymas gali sugriūti, jei nebus sukurta jį palaikanti, prižiūrinti ir puoselėjanti sistema.“

Paprašytas pateikti kūrybiškos verslo idėjos pavyzdį, pašnekovas pateikia žinomą pasaulinį pavyzdį: „Kūrybiškos idėjos gali būti labai paprastos – tiesiog išsprendžiančios nepatogumą. Pavyzdžiui, kokių nepatogumų kyla naudojantis taksi? Skambinti, laukti, nežinoti, kada tiksliai atvyks, negalėti pasirinkti vairuotojo ir t. t. Būtent taip gimė „Uber“, kurio sėkmę galima pamatuoti pajamomis, kurios dabar jau viršija 60 mlrd. dolerių.“

Kaip skatinti kūrybiškumą?

Yra žmonių, laikančių save nekūrybiškais ar neturinčiais originalių idėjų, todėl dažnai nusvirusios rankos užkerta kelią tobulėti. „Prisiminkite save šešerių ir tada paklauskite, kas atsitiko“, – susimąstyti verčia T. Ramanauskas.

Kūrybiškumą jis prilygina vaistams nuo gerklės skausmo. „Jei skauda, tuomet išgeriame, tačiau, jei užsiimtume prevencija, galbūt gerklės mums išvis neskaudėtų. Kūrybingumui reikia kasdienio ar bent jau reguliaraus dėmesio“, – neabejoja jis.

K. Saboliaus ir T. Ramanausko „Mokymai kūrybingumui provokuoti“ gana gerai žinomi šia sritimi besidominčiai auditorijai. „Mūsų mokymai tikrai paklausūs. Labai stengiamės ir daug laiko skiriame jiems pasiruošti. Nešnekame to, ko neišmanome. Save verslininku laikau, o Kristupo neklausiau“, – pokalbį baigia T. Ramanauskas.