„Besibaigiantys metai skatina peržvelgti, kas nutiko ir kokių naujovių radome. Šiemet jau mažai kas stebino, o naujoji realybė, panašu, liks visam laikui“, – sako „Media Partner“ direktorius Justinas Balčiūnas ir socialinių medijų turinio valdymo skyriaus vadovė Justina Januškevičiūtė. Ką toks kontekstas mums leidžia suprasti apie planuojamą kitų metų rinkodaros biudžetą bei komunikaciją?

Nauja – tai, kas sena

Baigiasi antri metai, kai verslai dorojasi su pandemine situacija. Pasak J. Balčiūno, visi apsiprato ir stulbinančių pokyčių ar nerimo jau būta mažiau. Tačiau išryškėjo viena gana įdomi tendencija – vartotojus aplankė nostalgija.

„Žmonės klausosi senų dainų, domisi retro stiliumi, senomis istorijomis. Panašu, kad kitąmet mūsų laukia vis dar labai panašus nostalgiškas naratyvas“, – teigia jis. 

Kolegė J. Januškevičiūtė (nuotr. kairėje) priduria, kad senosios tendencijos, tokios kaip: santykių rinkodaros kūrimas, tiesioginė komunikacija ir pan., išlieka aktualios ir verslai joms skiria vis daugiau dėmesio. Tiesa, anot Justinos, pandemijos metu verslas tarsi naujai atrado skaitmeninius rinkodaros kanalus: „Tai prisideda prie suintensyvėjusios konkurencijos, ir, žinoma, dėl to išaugusių paslaugų kainų. Tikėtina, kad toliau interneto erdvėje karaliaus videoturinys ir verslas juo naudosis viešindamas savo prekes bei paslaugas“, – teigia pašnekovė.

Specialistai komentuoja, kad naujoji realybė, panašu, įsitvirtino visam arba bent jau labai ilgam laikui.

„Situacija pasaulyje keičiasi mažai arba visai nesikeičia, o tai reiškia, kad bet kada gali būti priimti nauji griežtinimai ir mums vėl gali tekti užsidaryti namuose. Šią padėtį puikiai supranta verslas ir tikrai neketina atsisakyti galbūt naujai atrastų pardavimo ar santykio su klientais palaikymo kanalų. Drįsčiau prognozuoti, kad ne tik negrįšime prie senųjų įpročių, bet ir pastaruosius – pirkimo internetu, mokymosi ar pramogavimo per nuotolį – dar patobulinsime. Jau yra nemažai pavyzdžių užsienio šalyse, kaip pirkimas internetu perkeliamas į kitą lygmenį, manau, kad neužtruksime interaktyvesnių patirčių pritaikyti ir Lietuvoje“, – pasakoja J. Balčiūnas.

Socialinių tinklų migracija

Vis atidžiau analizuojama vartotojų migracija socialiniuose tinkluose, pasak J. Januškevičiūtės, taip stipriai negąsdina verslų, kaip galėtų atrodyti. Anot jos, didžiausi vartotojų šuoliai stebimi tada, kai atsiranda nauja, dėmesį patraukianti platforma, tačiau ilgainiui situacija stabilizuojasi. Specialistė įsitikinusi, kad labiausiai orientuotis reikėtų į tai, kokia yra platformų ir auditorijų specifika. 

„Viena aišku, kad auditorijos visuose socialinių medijų kanaluose sensta: „Facebook“ vis dar gali didžiuotis didžiausia vyresnio amžiaus vartotojų dalimi, bet ir „Instagram“ platformos vartotojų pagrindą jau kuris laikas sudaro nemažą perkamąją galią turintys 25–35 m. amžiaus vartotojai. „Tik Tok“ vis dar laikoma jaunimo platforma – ir tai iš dalies tiesa, tačiau ir čia situacija po truputį keičiasi. Tad patartume kitais metais platformas rinktis ne pagal migracijos srautus, o pagal pačios platformos paskirtį. Gerai pagalvoti, kam konkretus socialinis tinklas naudojamas – naujienų, gyvenimo būdo ir estetikos, laisvalaikio ar pramoginiais tikslais. Tai palengvins pasirinkimą“, – rekomenduoja J. Januškevičiūtė.

Galia vartotojo rankose

Pandemija savotiškai išlepino vartotojus. Turinio sukuriama daug, turime ryškų jo perteklių, todėl žmogus gali laisvai rinktis, ką žiūrėti ir kuo tikėti. Atsižvelgiant į tai, J. Balčiūnas siūlo atidžiai įvertinti, kokie būtų biudžeto prioritetai.

„Žinoma, kaip ir kasmet, taip ir kitąmet didžiausias rinkodaros biudžetas bus numatomas pardavimams skatinti, srautams į interneto svetaines didinti. Vis dėlto prioritetą reikėtų skirti kokybiškam turiniui ir su juo susijusioms išlaidoms, nes, pandemijos metu padidėjus informacijos kiekiui, vartotojas atsirenka, ką žiūrėti. Taip pat šiuo metu daug laiko skiriame automatizuotiems reklamos sklaidos sprendimams, todėl viena svarbiausių rekomendacijų verslui – atrasti papildomų lėšų ne tik reklamos sklaidai, bet ir tam, kad būtų tinkamai paruoštos verslo internetinės svetainės bei reklamos paskyros. Programavimo darbams, atitinkantiems šių dienų tendencijas ir perkamąją galią turinčios auditorijos poreikius, reikia nemažų išteklių“, – atskleidžia ekspertas. 

Vien atlyginimo neužteks

Viena vyraujančių rinkodaros tendencijų – darbdavio įvaizdžio formavimas. J. Balčiūnas atkreipia dėmesį, kad susidomėjimas šia kryptimi stipriai auga, o verslai ima suvokti, jog rasti specialistų ir juos pritraukti pasidarė kur kas sudėtingiau. 

„Nebepakanka tiesiog pasiūlyti gerą atlyginimą ar pareigas, darbuotojai nori žinoti, į kokią įmonę ateina, kokių pridėtinių verčių gauna, kokios yra įmonės vertybės ir pan. Kiekvienas galėtume įvardinti bent vieną įmonę, kuri žengė papildomą žingsnį tam, kad parodytų būsimiems darbuotojams galinti pasiūlyti daugiau“, – įsitikinęs jis. 

Anot pašnekovo, pagelbėti pritraukiant talentus, gali skaidrumas ir gebėjimas parodyti, kuo gyvena įmonė. Darbuotojams vis svarbiau, kokios reputacijos yra potencialus darbdavys ir kokia darbo atmosfera ten vyrauja.

„Manau, kad darbdavių konkurencija nemažės, todėl kitais metais dalį savo dėmesio būtina skirti tam, kaip formuojamas įmonės įvaizdis. To nepadarę rizikuojate likti konkurentų šešėlyje. Potencialūs darbuotojai nori matyti „vidinę virtuvę“, todėl verslams kitais metais rekomenduojame būti atviresniems, plėtoti tiesioginę komunikaciją. Drąsiau dalintis darbo užkulisiais, esamų bei naujai įsidarbinusių kolegų atsiliepimais ir taip parodyti vidinę darbo bei laisvalaikio kultūrą įmonėje“, – pataria J. Balčiūnas.