Nors viešojoje erdvėje kartojama, neva gauti verslo finansavimą pandemijos laikotarpiu yra sudėtingiau, tačiau realybė kiek kitokia. Praktika rodo, kad į susiklosčiusią situaciją konservatyviausiai žiūri bankai, o kredito unijos išlaiko savo principus ir verslui tiesia pagalbos ranką.

RATO kredito unijos vadovas Vladislovas Jančis iš dalies sutinka, kad pandeminė situacija sugriežtino finansavimo sąlygas verslams, tačiau priduria, kad sprendimas dėl finansinės injekcijos dažniau priklauso nuo paties verslo, sektoriaus ir veiklos ateities perspektyvų.

„Pandemijos metu kredito unijoje daugiau dėmesio kreipiame į verslo tęstinumą. Sričių, kurios yra stipriau paveiktos, pavyzdžiui, viešbučių, restoranų, paslaugų sektoriaus, verslus vertiname atsakingai. Taip pat prognozuojame, kada verslas, tikėtina, atsidarys, atidžiai stebime, kokiu tikslu paskolos prašoma, ir kelio gauti kreditavimą tikrai neužkertame“, – teigia V. Jančis.

RATO kredito unija pandemijos metu sutelkė jėgas ir ieško būdų padėti klientams. Pasak V. Jančio, kredito unijoje aktyviai dirbama su INVEGA, Žemės ūkio paskolų garantijų fondu, siekiama išnaudoti visas galimas priemones, kurios padėtų verslui išlikti sudėtingu laikotarpiu. 

Unijos – bankų konkurentės

V. Jančis pastebi, kad kredito unijų sektorius dažnai vis dar vadinamas alternatyviais finansuotojais. Visgi taip neturėtų būti, nes kredito unijų veikla bei galimybės yra visiškai lygiavertės bankinei veiklai, o sąvoka „alternatyvus“ dažnai sukuria netikslų ir net klaidinantį įvaizdį.

„Visų kredito unijų aktyvai Lietuvoje jau perkopė milijardą eurų, tačiau informacijos sklaida apie unijų veiklą yra gana ribota. Ne visi verslininkai žino, kad kredito unijų finansavimas visiškai atitinka bankinį finansavimą, dirbama pagal Lietuvos banko reikalavimus, su griežta institucijų priežiūra“, – tikina RATO kredito unijos vadovas.

Pašnekovo teigimu, ne kiekvienas verslininkas žino apie kredito unijų teikiamas galimybes: „Unijoje verslininkai gali saugiai pasiskolinti net iki 5 mln. eurų savo verslui, tačiau šios informacijos rinkoje labai trūksta.“ Pasak V. Jančio, alternatyviems finansuotojams verčiau derėtų priskirti sutelktinio finansavimo rinkos žaidėjus, fondus, tuos, kurie užsiima nelicencijuota finansine skolinimo veikla. 

Siekia padėti ir patarti

V. Jančis skatina verslininkus į finansų įstaigas žvelgti kaip į lygiaverčius verslo partnerius bei įsiklausyti į duodamus patarimus. Jo teigimu, žmonės, kurie susitinka su klientu, yra sukaupę daug patirties, tad gali pateikti vertingų įžvalgų, o kredito unijose užtikrinamas tiesioginis kontaktas naudingas ir pačiam finansavimui gauti.

„Kredito unijose dažnu atveju pirminis kontaktas su klientu būna pačių vadovų, valdybos narių ar skyrių vadovų. Tie žmonės, kurie susitinka su klientu, yra labai kompetentingi. Vėliau tie patys žmonės ir priima finansavimo sprendimą. Taip išvengiama nesusikalbėjimo, geriau suprantami kliento poreikiai. Didžiųjų rinkos žaidėjų pavyzdžiu su klientu dažniausiai kalbasi vadybininkas, o per keletą grandžių iki sprendimų priėmėjų perduodama informacija išsikraipo ir tuomet girdime kalbų, kad finansavimas nebuvo suteiktas, nors viskas atrodė gerai. Kredito unijose išvengiame nesusikalbėjimo, nes pirminis pokalbis dėl kreditavimo iškart vyksta tarp verslininko ir sprendimų priėmėjų“, – teigia V. Jančis. 

Einant tartis dėl finansavimo ir per pirmą susitikimą nepavykus jo gauti, RATO kredito unijos vadovas skatina nenuleisti rankų: „Pirmų susitikimų metu mes nepasirašome finansavimo sutarties, o patariame klientui, ką reikėtų tobulinti ir keisti. Mūsų tikslas – ne aklai kredituoti, bet bendradarbiauti su klientais, kurie gebės grąžinti įsipareigojimus. Disponuojame savo klientų pinigais ir kiekvienas euras yra labai svarbus. Jeigu klientas stabilios finansinės būklės, turi pakankamai įkeitimo priemonių ir mes tikime jo veiklos tęstinumu, kreditavimas yra suteikiamas. Jeigu kurios nors sudedamosios dalies trūksta, nurodome kryptį, ką reikėtų pakoreguoti ir tuomet kreiptis dėl kreditavimo.“

Namų darbai verslo pradžiai

Ko gero, daugiausia klausimų kyla pirmuosius žingsnius versle žengiantiems žmonėms. Siekdami finansavimo, jie neturi galimybių parodyti ilgametės sėkmingos veiklos istorijos, tačiau, V. Jančio teigimu, tai nėra esminė kliūtis gauti verslo kreditą.

„Remdamiesi RATO politika, finansuojame ir pradedančiuosius. Kreipiantis dėl paskolos veiklai, reikia paruošti labai detalų verslo planą. Būtina išdėstyti idėją, pateikti prielaidas, kuriomis skaičiuotas finansinis klientų modelis. Svarbu turėti ir dalį asmeninių lėšų, nes vien idėjų ir tikėjimo jomis nepakanka. Dažniausiai prašome nuo 10 proc. pradinio įnašo. Šie pinigai turi būti ne skolinti, o nuosavi“, – pabrėžia pašnekovas.

V. Jančis teigia, kad itin svarbu tinkamai pasiruošti, aiškiai išdėstyti raštu idėją ir visus apskaičiavimus, nebijoti pateikti ir plano B, optimistinės, realistinės bei pesimistinės verslo prognozių, nes tai suteikia daugiau pagrindo kreditoriui įsitikinti verslininko pasirengimu ir užtikrintumu.