Smulkiųjų ir vidutinių verslininkų kreipimasis į bankus dėl nedidelių paskolų dažnai baigiasi ne verslui palankiu sprendimu, tikina ekspertai. Jiems antrina ir pačios nedidelės įmonės. Šįmet Lietuvos banko atlikta apklausa parodė, kad daugiau negu trečdalis smulkiųjų įmonių pasigenda alternatyvių finansavimo priemonių. Išeitimi smulkiajam ir vidutiniam verslui galėtų tapti sutelktinis finansavimas – Vakaruose sparčiai populiarėjantis skolinimosi būdas, kai reikiamas lėšas įmonei skolina grupė žmonių.

Paskola ne iš vienos kišenės

„Sutelktinio finansavimo paskolos yra tokios pat paskolos, kokias žmonės teikia vieni kitiems jau tūkstančius metų. Vienintelis tokių paskolų skirtumas nuo banko paskolų yra tas, kad jos suteikiamos susitelkus, t. y. su kitais žmonėmis ar įmonėmis“, – taip apie daugeliui lietuvių plačiai dar nežinomą reiškinį kalba sutelktinio finansavimo platformos „FinBee Verslui“ vadovas Audrius Griškevičius.

Anot jo, šiandien dažnai girdėti nusiskundimų iš mažų ir vidutinių įmonių, kad joms bankai neskolina.

„Tai ypač akivaizdu, kalbant apie nedideles – 10 ar 20 tūkst. eurų paskolas. Todėl sutelktinis finansavimas yra kuriamas tam, kad smulkusis ir vidutinis verslas turėtų alternatyvų skolinimosi šaltinį“, – tikina A. Griškevičius. – Neretai mūsų investuotojai randa įmones, kurių paslaugomis jau naudojasi ar galėtų pasinaudoti. Tai gali būti šalia namų esanti kavinė, sporto klubas, o gal ir sveikatos priežiūros įstaiga, į kurią vedate savo vaikus. Įmonės, į kurių paskolas investuoja keli šimtai žmonių, gauna ne tik būtinas lėšas, bet ir būsimus klientus, kurie tampa tiesiogiai suinteresuoti įmonės sėkme“.

2019 m. Lietuvos banko atlikta įmonių apklausa atskleidė, kad 54 proc. smulkiųjų įmonių teigia, jog skolinimas verslui yra visiškai arba iš dalies apribotas. Ir net 35 proc. šių įmonių jaučia alternatyvių finansavimo priemonių, pavyzdžiui, sutelktinio finansavimo, poreikį.

Patrauklu investuotojams

Siekiant besiskolinančiam verslui pasiūlyti daugiau alternatyvų, 2018 m. buvo pristatyta pirmoji valstybės remiama sutelktinio finansavimo priemonė „Sutelktinės paskolos „Avietė“ (toliau – „Avietė“), orientuota į smulkųjį ir vidutinį verslą. Šios priemonės lėšos skolinamos per minėtą „FinBee Verslui“ platformą.

„Sutelktinio finansavimo dėka verslas gali lanksčiau skolintis, kai, pavyzdžiui, bankų paskolos ar kitokių formų verslo finansavimas nėra prieinamas ar tinkamas. Taip pat, tokiu būdu finansavimą galima gauti operatyviau. „Avietė“ yra pirmoji Lietuvoje sutelktinių paskolų priemonė, kai valstybė tiesiogiai finansuoja verslo poreikius kartu su kitais finansuotojais per alternatyvaus finansavimo platformas“, – teigia šią priemonę administruojančios nacionalinės plėtros agentūros „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) projektų vadovė Justina Prakapavičiūtė.

Pasak jos, bendradarbiavimo sutartis su INVEGA pasirašę finansų tarpininkai atrenka priemonės „Avietė“ sąlygas atitinkančius verslo projektus, kurie gali būti finansuojami sutelktinio finansavimo pinigais. Pastaruosius sudaro priemonės „Avietė“ ir kitų, privačių, finansuotojų lėšos.

Pagal minėtą finansavimo priemonę smulkusis ir vidutinis verslas gali gauti iki 10 tūkst. eurų valstybės lėšų. Tiesa, maksimali valstybės lėšomis finansuojama suma negali viršyti 40 proc. paskolos sumos.

„Priemonė „Avietė“ patraukli ir investuotojams – jos dėka greičiau panaudojami investuotojų pinigai, o tai kartu leidžia greičiau jiems gauti grąžą. Be to, investuojantieji į paskolas mato valstybės pasitikėjimą sutelktiniu finansavimu, kaip augančia skolinimo verslui priemone“, – pastebi J. Prakapavičiūtė.

LR ekonomikos ir inovacijų ministerija finansinei priemonei „Avietė“ skyrė 4,615 mln. eurų valstybės lėšų. INVEGA skaičiavimais, iki 2019 m. pirmojo pusmečio pabaigos finansuotos 134 paskolos už 1,47 mln. eurų, iš kurių daugiau kaip 0,5 mln. eurų sudaro priemonės „Avietė“ lėšos.