Startuoliai vienaragiai: pripažinimas slypi perspektyvioje technologijoje

Verslas

2020.07.27

Autorius: Kamilija Linkutė

Temos: , .

Startuoliai vienaragiai: pripažinimas slypi perspektyvioje technologijoje

Vienaragiais startuoliai tampa perkopę 1 mlrd. JAV dolerių įmonės vertinimo ribą. Pasaulyje startuolių vienaragių yra daugiau nei 500, daugiausia jų priklauso Kinijai ir JAV. Vienas iš jų yra JAV įsteigtas kinų vienaragis „Pony.ai“. Startuolis kuria saugius ir patikimus autonominio vairavimo sprendimus. Kompanija sukūrė programą, kuri leidžia numatyti kitų eismo dalyvių veiksmus, padeda manevruoti ir leidžia sistemai suvokti aplinką. Kas šiam startuoliui padėjo per dvejus metus tapti verslo vienaragiu ir kokios galimybės didinti vienaragių skaičių Lietuvoje, pakomentavo „Practica Capital“ investicijų vadovas Arvydas Bložė. 

Peržengė 3 mlrd. JAV dolerių ribą

Kompaniją 2016 m. įkūrė Jamesas Pengas ir Lou Tianchengas Silicio slėnyje. Įkūrėjai anksčiau kartu dirbo kinų kompanijoje „Baidu“, kuri taip pat kuria autonomines mašinas. 2017 m. „Pony.ai“ pradėjo testuoti pirmuosius autonominius automobilius, o po metų Kinijoje atidarė pirmąjį automobilių parką „Robotaxi“, kuriame kinai galėjo juos išbandyti.

2019 m. Irvine, Kalifornijoje, atidarė „Robotaxi“ užsakomąją paslaugą, kuri buvo pirmoji tokio pobūdžio valstijos istorijoje. Tais pačiais metais „Pony.ai“ viršijo 1,5 mln. nuvažiuotų autonominių kilometrų. Šiemet „Pony.ai“ sulaukė 400 mln. JAV dolerių investicijos iš „Toyota Motor Corporation“, o pati kompanijos vertė peržengė 3 mlrd. JAV dolerių ribą.

Perspektyvi „Pony.ai“ technologija pritraukė investuotojų dėmesį

Pasak A. Bložės, šiam startuoliui pritraukti investicijas padėjo kuriama perspektyvi technologija: „Tradiciniai automobilių pramonės gigantai šiuo metu vėluoja transformuotis, kas trečiosioms šalims sukuria galimybes plėtoti technologijų integraciją šiame sektoriuje. Kaip ir šiuo konkrečiu atveju, „Toyota Motor Corporation“ investicija į „Pony.ai“, turint galimybę nusipirkti ar dalyvauti kuriant technologiją negu vystyti in-house (aut. past.: in-house – vystant procesą organizacijos viduje, nesinaudojant išorinių organizacijų paslaugomis). Galima matyti paralelę su kompiuterių rinka, kurioje dominuoja programinės įrangos gamintojai („Microsoft“ ir „Apple“), techninės įrangos gamintojams praradus pozicijas ir patekus į tobulos konkurencijos aplinką (mažos maržos, mažas išskirtinumas).“

Konkurenciją kuria vykstanti didžioji kova tarp technologijų gigantų. Vienas esminių pavyzdžių – kai 2017 m. „Intel“ įsigijo „Mobileye“ kompiuterinę viziją, skirtą autonominio vairavimo technologijai. „Mobileye“ prieš sandorį partneriavo su BMW ir „Tesla“. Šiemet „Intel“ įsigijo kelionių planavimo programėlę „Moovit“ ir praplėtė savo paslaugų spektrą. „Intel“ sukūrė „XaaS“ (Anything as a service – bendra paslaugų prieiga, leidžianti atpažinti daugybę produktų ar technologijų) strategiją, kuri siūlo sprendimus ir autonominiam vairavimui, ir „Robotaxi“ paslaugas. 

Verslo modelis remiasi prielaidomis ateičiai

Vienas svarbesnių aspektų, padėjusių pritraukti investicijas šiam startuoliui, buvo pelnytas pasitikėjimas ir patirtis vystant technologijų verslą. Pašnekovas pamini, kad verslo modelis remiasi prielaidomis ateičiai: „Ir reguliacinės aplinkos, ir nuosavybės formos, ir industrijos dalyvių bei jų pozicijų. Visa vertė – lūkesčiai technologiniam sprendimui ir komercializavimui ateityje. Iš industrijos veiksmų šiuo metu akivaizdu, kad pokyčiai vyksta, o potencialas yra milžiniškas. Ateityje šios kuriamos technologijos, manoma, bus integruotos į tokius naujus darinius kaip „MaaS“ (Mobility as a service – įvairių transporto priemonių integravimas į bendrą sistemą), kurio prognozuojama rinkos vertė 2030 m. pasieks 160 mlrd. JAV dolerių.“

Pašnekovas teigia, kad Lietuvoje turime nemažai tokio verslo modelio pavyzdžių, kai yra parduodama technologija: „Vienas konkrečių pavyzdžių, vystančių būtent „MaaS“ produktus, tai viena „Practica Capital“ investicijų portfelio įmonių – „Trafi“, vystanti transporto informacijos ir duomenų technologinius sprendimus.“ 

Jauna startuolių ekosistema

Lietuviškoms įmonėms norint tapti startuoliais vienaragiais trūksta laiko, tačiau pirmojo vienaragio „Vinted“ pavyzdys rodo tautiečių galimybes. „Jų jau dabar yra ir daugiau, o ateityje dar tikrai daugės. Lietuvos startuolių ekosistema yra itin jauna ir vis dar ankstyvoje stadijoje. Dauguma startuolių įkūrėjų yra pirmosios kartos naujosios ekonomikos verslininkai. Reikia sulaukti antrosios ir trečiosios kartos naujosios ekonomikos verslininkų, kurie jau bus sukaupę reikiamos patirties ir pasaulinio verslo kūrimo žinių“, – sako A. Bložė.

Startuoliams gali padėti talentai, dirbantys lyderiaujančiose kompanijose

Pasak „Practica Capital“ investicijų vadovo, patirties stokos problemą galėtų išspręsti užsienio geriausiuose universitetuose besimokantys studentai ar lyderiaujančiose technologijų kompanijose dirbantys lietuviai: „Tai naujosios ekonomikos atstovai, kurie būdami pirmose gretose įgyja aktualių žinių, kaip greitai validuoti ir testuoti verslo modelius, kaip dirbti su ribotais resursais ir kaip vykdyti sparčią plėtrą. Svarbu jiems suteikti patrauklias sąlygas kurti pasaulinį verslą čia, Lietuvoje. Rizikos kapitalo fondų skaičius ir dydžiai auga, tačiau pastebimas verslo angelų investicijų didėjantis poreikis, ypač ankstyvoje stadijoje.“

Be to, svarbu gerinti teisinę, mokestinę bazę, taip skatinant verslo angelų investicijas. Pašnekovas kaip teigiamą pavyzdį įvardija Didžiąją Britaniją, kurioje veikia mokestinių lengvatų sistema verslo angelams, suteikianti galimybę didinti pinigų pasiūlą pradiniame etape. 

Lietuviai jau žinomi pasaulyje kaip dirbtinio intelekto kūrėjai

Nors Lietuva negali konkuruoti su pirmaujančiomis valstybėmis vienaragių skaičiumi, tačiau besiformuojanti dirbtinio intelekto ekosistema atveria galimybes augti. „Yra lietuviškų įmonių ir startuolių, garsinančių Lietuvą kaip dirbtinio intelekto kūrėjų šalį. Pavyzdžiui, „Neurotechnology“ yra viena pasaulio lyderių, kurianti biometrines technologijas, ar „Oxipit“, „Practica Capital“ investicija, dirbtinio intelekto sprendimus medicinos srityje kuriantis startuolis. Beje, vienas šio startuolio įkūrėjų Darius Barušauskas buvo įtrauktas į pasaulinį dirbtinio intelekto kūrėjų dešimtuką“, – atskleidžia A. Bložė.

Pašnekovas pabrėžia, kad lietuviai, dirbantys atskirose dirbtinio intelekto nišose, jau yra pripažinti: „Pagal investicijas į dirbtinį intelektą neatsiliekame nuo kitų šalių, netgi atvirkščiai – pagal tai, kiek rizikos kapitalo investicijų tenka vienam gyventojui, Baltijos šalys yra tarp lyderių.“ Svarbiausiu veiksniu išlieka kūrėjų galimybės tobulėti, mokytis ir įgyti gebėjimų kurti inovatyvius sprendimus pasaulinei rinkai. 

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.