Situacija, susiklosčiusi dėl COVID-19, nacionaliniam verslui kelia didelių iššūkių. Aktyviausi verslo atstovai nenuleidžia rankų ir nepaliauja ieškoti išeičių. Suprasdama, kaip svarbu krizę spręsti čia ir dabar, įveikiant kasdienes problemas, Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) kviečia nepamiršti ir tų galimybių, kurios padėtų užsitikrinti ilgalaikę verslo augimo perspektyvą ateityje.

Galimybės verslui 

LVPA vadovo Aurimo Pautieniaus-Želvio manymu, iššūkius išgyvenančiam nacionaliniam verslui tebėra pasiekiamos nemenkos galimybės stipriau įsitvirtinti rinkoje ir didinti konkurencingumą. Turbūt ne vienas išorinę pagalbą susieja ne tik su palūkanų kompensavimu ar lengvatine paskola kasdieniams poreikiams, reikalingiems išgyventi dabar. Vis dažniau keliami klausimai dėl artimesnės ar tolimesnės ateities perspektyvų įgyvendinant projektus ir kuriant darbo vietas.

„Europos Sąjungos investicijų lėšos projektams – indėlis į tvaresnį verslo augimą. Jas gavę verslo atstovai ateityje nelieka įsiskolinę, bet turi pasiekti numatytus rezultatų rodiklius. Kalbant apie ES investicijas, esame agentūra, daugiausia dirbanti su verslo savininkais ar jų atstovais ne tik iš Vilniaus ar Kauno, bet taip pat mažesniuose regionuose. Dirbame su įvairių dydžių įmonėmis, padedame klientams kurti aukštą pridėtinę vertę, atsakingai realizuoti projektų naudas. Tai skatiname daryti ir dabar, išgyvenant COVID-19 krizę“, – sako A. Pautienius-Želvys.

Pašnekovo manymu, krizė praeis ir verslas toliau keisis, bus ieškoma galimybių, kaip atnaujinti technologinius resursus, kaip kurti naujus produktus, paslaugas, diegti naujus verslo modelius. 

Susidomėjimo investicijomis virusas neužgniaužė

Finansiniam 2014–2020 m. ES laikotarpiui einant į pabaigą, LVPA fiksuoja didelį klientų aktyvumą. Neseniai baigėsi kvietimas pagal priemonę „Eksperimentas“, kuriuo sulaukta didžiausio paraiškų skaičiaus agentūros istorijoje – daugiau nei 300. Anot LVPA Investicijų valdymo tarnybos direktorės Agnės Vaitkūnienės, didelis susidomėjimas matomas ir neseniai paskelbtais kvietimais „Pramonės skaitmeninimas LT“, „Eco-inovacijos LT+“ ar „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“. Tad virusas noro investuoti į ateitį neužgniaužė.

„Galbūt kai kurios įmonės atsargiai stebi situaciją, svarsto, ar kreiptis dėl ES investicijų, nes baiminasi nežinomybės ir to, kas bus karantinui pasibaigus. Norėčiau padrąsinti ir akcentuoti, kad jei turite konkurencingą projektą, tai būtent dabar yra geriausias laikas atlikti visas įmanomas užduotis, nes per antrąjį ir trečiąjį šių metų ketvirtį pasibaigs turimi patvirtintų priemonių kvietimai ir kol kas negalime pasakyti, kada vėl atsiras galimybių siekti ES finansavimo“, – primena A. Vaitkūnienė.

Be to, pašnekovės teigimu, vienas iš COVID-19 situacijos palengvinimų – teikti paraiškas pagal kvietimus galima 14 dienų ilgiau, nei buvo planuota iš pradžių. Kitos dėl COVID-19 atsiradusios lengvatos, skirtos jau įgyvendinantiesiems projektus, yra Finansų ministerijos pritaikyti Laikinosios tvarkos pakeitimai.

„Klientai domisi Laikinąja tvarka, naudojasi supaprastinta tvarka teikiamomis avansų galimybėmis. Taip pat šiuo metu lanksčiau žiūrime į suplanuotų veiklų pakeitimus“, – pabrėžia A. Vaitkūnienė.

Verslui siūloma rinktis potencialiausias sritis

Paklausus, kokie projektai dabar turi geriausias galimybes pretenduoti į ES investicijas, agentūros vadovas A. Pautienius-Želvys pataria orientuotis į sritis, turinčias didžiausią potencialą, didinančias įmonių vertės kūrimo pajėgumus, sukurtų naudų realizaciją ir kuriančias darbo vietas. Europos Sąjunga ypač skatina Lietuvos investicijas inovatyvios ekonomikos srityje – verslo taikomųjų tyrimų ir eksperimentinės plėtros intensyvinimui pagal sumanios specializacijos prioritetus, patentinei lyderystei, gamybos skaitmeninimui. Taip pat ypač svarbūs gamtą tausojantys, tvarieji įmonių technologiniai sprendimai, sumanių miestų sprendimai ir diegiami atsinaujinantys energijos ištekliai.

Anot LVPA vadovo, susidūrus su COVID-19, agentūrai svarbu matyti ir tai, kad įmonės ar institucijos, linkusios pasitelkti ES investicijas, sėkmingai pristato inovatyvius produktus, paslaugas ar naujas technologijas, dabar ypač reikalingas visuomenei.

Norint neigiamas COVID-19 pasekmes paversti galimybėmis ir investuoti, svarbu finansuoti produktų, skirtų COVID-19 rizikos arba darbo, kitų socialinių problemų sprendimui, kūrimą. Kaip niekada svarbi ir verslo orientacija į produktų, skirtų epidemijoms suvaldyti, prevencijai ir pagalbai atsigauti po pandemijos, kūrimą. Svarbu, kad verslo subjektai, adaptavę verslo vadybos, produktų gamybos ir paslaugų teikimo procesus, taip pat adaptuotų produktus ir paslaugas esamoms rinkoms arba atrastų naujų.

Priemonių gausa inovacijoms diegti

Ne viena šalies įmonė ar institucija jau eina tokiu keliu. Lietuvos energetikos instituto mokslininkai Šiluminių įrenginių tyrimo ir bandymų laboratorijoje, kuri sulaukė ES fondų investicijų LVPA finansuojamiems projektams pagal priemones „Eksperimentas“, „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ energetikos ar maisto pramonės srityje, šiuo metu vykdo apsaugos priemonių, tokių kaip apsauginės kaukės, efektyvumo ir patikimumo tyrimus.

Neseniai pasirodė informacija ir apie įmonę „Altas IT“ bei jos sukurtą išmanųjį jutiklį, galintį padėti medikams ar senyvo amžiaus žmones lankantiems asmenims išvengti nebūtino kontakto ir galimybės užsikrėsti ar kitus užkrėsti virusu. Inovacijas IT srityje kurianti įmonė šiuo metu yra pasitelkusi net keletą skirtingų ES priemonių. Tokiomis investicijomis bendrovė iš dalies kompensuodavo dalyvavimą ir produktų pristatymą tarptautinėse parodose ar produktų sertifikavimą.

Svarbu atsižvelgti į kvietimo kriterijus

Verslai, siekiantys gauti paramą, turėtų atlikti tam tikrus namų darbus: prieš teikiant paraišką, reikia įsigilinti į kvietimo kriterijus. „Jei verslo atstovas mato, kad LVPA paskelbė priemonę, kuri tinka planuojamai idėjai įgyvendinti, reikėtų pasitikrinti, ar jis yra tinkamas pareiškėjas. Ar įmonės dydis, veiklos sritis atitinka finansavimo priemonės galimybes“, – akcentuoja Investicijų valdymo tarnybos direktorė A. Vaitkūnienė.

Taip pat svarbu numatyti, kad įmonėms, siekiančioms ES finansavimo, prie projekto įgyvendinimo reikia prisidėti ir nuosavu indėliu.

Paklausta, ar susiduriama su atvejais, kai įmonių atstovai delsia pildyti projektų paraiškas, nes, pavyzdžiui, baiminasi sudėtingų procedūrų, nesuprantamų dokumentų formų ar nenori skirti daug laiko gilintis į iš pirmo žvilgsnio nesuprantamą sritį, A. Vaitkūnienė patikina, kad tokia baimė dažnai būna nepagrįsta. Pareiškėjai, o vėliau projekto vykdytojai yra nuolat konsultuojami, teikiama metodinė pagalba ir mokymų, ir individualių konsultacijų metu. Kiekvienas įmonių įgyvendinamas projektas turi lydintį projekto vadovą, kurio, kaip ES investicijų procesus išmanančio darbuotojo, siekis yra padėti klientui susidoroti su visais kylančiais iššūkiais bei paversti projekto administravimo procesą kuo sklandesniu, pasiekiant projekto rezultatą.

„Pastebime, kad ne vienas klientas, pabandęs pasinaudoti ES investicijų teikiama nauda verslui, vėliau kreipiasi į mus jau pagal kitą priemonę ir taip kompleksiškai vysto verslą“, – teigia A. Vaitkūnienė.

Kai projektas įgyvendintas ir jam jau gauta investicijų, yra numatytas sukurtų projektų rezultatų priežiūros laikotarpis, kai LVPA turi būti pateikiama informacija apie pasiektus rezultatus.

Kokie yra šie rezultatai, priklauso nuo pasirinktos priemonės. Vienos iš jų skatina eksportą, tad įmonės turi pagrįsti eksporto augimo rodiklį. Kitomis priemonėmis skatinamas darbo našumo augimas, naujų darbo vietų kūrimas. Taigi svarbu, kad numatytos prognozės, kaip ES investicijos padės augti, būtų realizuotos ir projektui pasibaigus.