...

Po euro zonos krizės verslo laukia ir iššūkiai, ir galimybės!

Verslas

2012.11.27

Autorius: Jana Saifulinaitė

Temos: .

Po euro zonos krizės verslo laukia ir iššūkiai, ir galimybės!

Visa sėkmė priklauso nuo jauno verslininko žinių, lankstumo, gebėjimo mokytis Organizatorių nuotr.

„Pasaulio ekonomikoje tikimasi reikšmingų pokyčių. Svarbu suprasti, kokią įtaką šie pokyčiai turės Lietuvos ekonomikai ir šalies verslininkams“, – akcentuodamas lapkričio 21 d. Vilniuje vykusios konferencijos „Verslo lūkesčiai ir galimybės kintančioje ekonominėje aplinkoje“ svarbą sakė „Coface“ Baltijos regiono vadovas Maris Lukinas.

Svarbu nepamiršti eksporto galimybių ir kitų rinkų

„Pasaulio ekonomikos situacija labai skiriasi atskiruose regionuose, šalyse. Jeigu kalbame apie Lietuvos verslo įmones, su problemomis gali pirmiausia susidurti tos, kurios orientavo savo verslą į problemines rinkas – dabar tai Pietų Europa – ir neturi galimybių greitai persiorientuoti į kitus regionus“, – po konferencijos „bzn start“ sakė „Coface Lietuva“ Rizikos vertinimo departamento direktorius Mindaugas Sventickas.

Pranešėjas taip pat pabrėžė, kad Europa ir JAV turės puikią progą atgauti konkurencingumą ir padidinti produktyvumą, o pasaulio gamybos fabriku vadinama Azija privalės rasti naujų būdų, kaip išlaikyti ekonomikos augimą.

Skolinimosi galimybių yra

„Tiek skolinimasis, tiek skolinimas turi būti atsakingi. 2013 metais verslininkas ar kitas asmuo svarstydamas kreditavimo klausimus turi atlikti išsamią kreditavimo poreikio analizę, apskaičiuoti to naudą, išlaidas, numatyti galimas grėsmes, alternatyvas ir tik tada kreiptis į skolintoją“, – teigė M. Sventickas.

Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento vyriausiasis ekonomistas Virgilijus Rutkauskas pabrėžė, kad verslas Lietuvoje finansuojamas įvairiai: vyrauja nuosavos lėšos, skolinamasi iš bankų, kitų finansinių institucijų, išnaudojamos prekybos kredito teikiamos galimybės ir kt. Be visų šių veiklos finansavimo šaltinių, pamažu įsitvirtina alternatyvus finansavimas, pvz., „verslo angelai“.

Anot V. Rutkausko, jaunam verslininkui reikėtų pasidomėti, kokias paramos priemones pradedantiesiems verslininkams teikia Europos Sąjunga (ES).

„Kiekvienas finansavimo šaltinis turi pranašumų ir trūkumų. Svarbiausia neskubėti, viską gerai apmąstyti, nuodugniai įvertinti galimas aplinkybes ir jų kaitą“, – sakė V.Rutkauskas ir pažymėjo, kad prasidėjus ekonomikos nuosmukiui dauguma bankų griežtino skolinimo sąlygas įmonėms.

V. Rutkauskas sakė, kad dažniausiai nefinansinėms įmonėms atsisakoma paskolinti ir/ar pakeisti esamų sutarčių sąlygas dėl prastai įvertintos finansinės padėties, jau turimų įsipareigojimų ar bendros nepalankios ekonominės aplinkos. Bankai sektoriams, kurių finasinė būklė vertinama prastai, skolina itin atsargiai. Tarp tokių sektorių, pasirodo, dažniausiai yra nekilnojamojo turto ar statybos įmonės. „Dabar bankų skolinimas verslui atsigauna. O jeigu palygintume Lietuvą su kitomis ES šalimis, verslas Lietuvoje yra nedaug įsiskolinęs bankams. Tiesa, paskolos verslui Lietuvoje yra brangesnės negu euro zonoje, tačiau reikšmingai nuo visų ES šalių nesiskiria“, – sakė jis.

Jaunam verslui reikia domėtis ir gebėti vertinti riziką

„Visų rizikų, ko gero, neįvertina net patyrę verslininkai ir ištisos verslo korporacijos. Esant galimybei profesionalų konsultacijos yra labai rekomenduojamos. Esu įsitikinęs, kad aktyviam verslo naujokui padės finansinės institucijos, įvairios verslumą skatinančios iniciatyvos, akademinė bendruomenė ar viešosios įstaigos“ , – „bzn start“ sakė M. Sventickas.

Na, o finansų rinkų padėtį dabartinėje pažeidžiamoje ekonominėje aplinkoje apžvelgusi „Danske“ banko Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė pažymėjo, kad jaunam verslininkui visada gali patarti bankas: „Tiesa, viskas priklauso nuo jauno verslininko žinių, lankstumo, gebėjimo mokytis, bet bankas tikrai gali parodyti tam tikras nepastebėtas projekto silpnybes – jas visas bankas įvertina. Neabejoju, yra įvairių klubų, asociacijų, kur jaunas verslininkas gali dalyvauti.“

V. Rutkauskas pabrėžia, kad 2013 m. eksporto sektoriams įdomi turėtų būti padėtis tikslinėse rinkose (kiek jos susijusios su probleminiais euro zonos regionais). „Artimesnės vidaus rinkai įmonės didesnį dėmesį turėtų kreipti į nuotaikas indikuojančius rodiklius ir pan. Galimas rizikas visai ekonomikai ir verslui periodiškai identifikuoja įvairūs analitikai, institucijos ar bankai (pvz., Lietuvos banko rengiama Finansinio stabilumo apžvalga).“

Visus „Rizikos valdymo konferencijos 2012“ pranešumus galite rasti čia.

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.