...

Mezanino finansavimas: ar verta?

Verslas

2015.10.12

Autorius: Povilas Sabaliauskas

Temos: .

Mezanino finansavimas: ar verta?

„Freor LT“ įkūrėjas ir direktorius - Rytis Bernatonis. BFL/Butauto Barausko nuotr.

Ieškodami investicijų ar tiesiog lėšų tolesnei verslo plėtrai, verslininkai paprastai įvertina ne vieną galimybę. Saugiausias ir paprasčiausias būdas – paprašyti paskolos iš banko. Tačiau ne visi nori prisiimti dar vieną didelį finansinį įsipareigojimą. Kitas būdas – paprašyti investicijos iš rizikos kapitalo fondo. Vis dėlto fondai paprastai nori įsigyti kontrolinį įmonės akcijų paketą, o toli gražu ne visi verslininkai yra pasirengę su juo atsisveikinti. Tačiau pernai Lietuvoje pagaliau atsirado ir trečioji alternatyva – mezanino finansavimas.

Kas yra mezaninas?

Mezaninas iš esmės yra savotiškas banko paskolos ir rizikos fondo mišinys. Mezanino fondas verslui suteikia paskolą paprastai penkeriems metams (palūkanos dažniausiai siekia 8–12 proc.), o taip įgyja dalį įmonės akcijų, bet visada jų mažumą – kontrolinis paketas lieka verslo įkūrėjams. Tokios paskolos palūkanos iš tikrųjų didesnės nei paimtos iš banko, bet skirtumas tas, kad grąžinti visą sumą galima ir pačioje laikotarpio pabaigoje. Jam praėjus ir atidavus paskolą, mezanino fondas paprastai parduoda ir savo akcijų dalį bei visiškai pasitraukia iš verslo.

„Jeigu žinai, kad kitais metais augsi dvigubai, net ir brangi mezanino paskola pasidaro nebe tokia jau brangi. Netgi santykinai juokinga. Tačiau tai galioja tik tuo atveju, jeigu turi labai aiškią viziją ir planą“

R. Bernatonis

Kadangi mezanino fondai Lietuvoje veikti pradėjo tik pernai, jais pasinaudojusių verslininkų dar gana mažai. Tačiau vienas jų yra „Freor LT“ įkūrėjas ir direktorius Rytis Bernatonis. „Buvome du partneriai. Abu turėjome po 50 proc. akcijų. Tačiau atsirado tam tikrų aplinkybių, prasidėjo savotiška trintis. Reikėjo kažką galvoti. Partnerių išsiskyrimas neretai įmonėms būna labai komplikuotas. Turime daug pavyzdžių, kaip jos net žlunga dėl to. Pradėjome ieškoti galimybių suprasdami, kad pati įmonė veikia gerai bei pelningai ir turi perspektyvą plėstis. Tačiau kaip vienam išeiti, kad kitam nepasidarytų gerokai blogiau? Kalbėjome su daugybe fondų, bet niekaip neradome tinkamo sprendimo būdo“, – pasakoja jis.

Tas būdas pagaliau atsirado išgirdus apie mezanino finansavimą. „Pagaliau pasirinkome mezanino finansavimo būdą. Mano partneris tada labiausiai norėjo gauti tą sumą pinigų, kurios nusipelnė. Tačiau vyko derybos dėl to, kaip man palankiomis sąlygomis pasilikti įmonėje. Aš dar mačiau didelę perspektyvą įmonei augti ir nenorėjau, kad ji sužlugtų“, – teigia R. Bernatonis. Pasirinktas finansavimo būdas ir leido jam padaryti tai, ko norėjosi: ir likti įmonės vadovu, ir kartu suteikti gerą impulsą tolesniam augimui.

Mezanino galimybės

R. Bernatonis pasakoja, kad su mezanino fondu susitarta taip, kad pusė pinigų buvo gauta kaip gana brangi paskola, o kita pusė fondo investuota į įmonės akcijas. Kadangi paskolą gavo ne konkretus akcininkas, o visa įmonė, tad akcininkų struktūra taip persiskirstė, kad R. Bernatonis dabar turi 2/3, o fondas 1/3 akcijų. Taip, įmonė dabar skolinga kur kas daugiau nei prieš tai, bet likęs akcininkas turi netgi didesnę kontrolę nei anksčiau. „Fondams nelabai patinka situacijos, kai reikia tiesiog išpirkti vieną iš savininkų, t. y. kai į įmonę neįliejama naujų akcininkų, o fondas paprasčiausiai pakeičia buvusį akcininką. Be to, dauguma fondų nori turėti kontrolinį įmonės paketą. Aš tikrai nesakau, kad kontrolinis paketas man yra kažkokia šventa karvė, kuri būtinai turi būti pas mane, bet aš supratau, kad tokiu atveju mano padėtis pablogėtų“, – dėsto verslininkas.

Vis dėlto mezanino paskola ne vienam verslininkui gali pasirodyti kaip brangus malonumas. Juk atiduoti brangią paskolą gali paprasčiausiai nebūti galimybių. Kodėl R. Bernatonis priėmė tokias sąlygas? „Viskas juk priklauso nuo to, kiek pats tiki savo verslu ir kiek esi linkęs rizikuoti. Tačiau visas verslas juk yra paremtas rizika. Jeigu ryžtiesi ją prisiimti, galiu pasakyti, kad sužinojus, jog po tavo įmone yra naftos telkinys, mezanino finansavimas yra tinkamesnis nei rizikos fondai, kuriems turi atiduoti savo akcijas. Jeigu žinai, kad kitais metais augsi dvigubai, net ir brangi mezanino paskola pasidaro nebe tokia jau brangi. Netgi santykinai juokinga. Tačiau tai galioja tik tuo atveju, jeigu turi labai aiškią viziją ir planą“, – tikina jis.

Anot „Freor LT“ direktoriaus, didžiausias mezanino pranašumas tas, kad paskolą gali grąžinti praktiškai fondui jau išeinant. Vadinasi, taip stipriai neapsunkini savo finansinių srautų. Paėmęs paskolą banke, atiduodi palyginti mažas palūkanas, bet darai tai kiekvieną mėnesį. Su mezaninu gauni laiko auginti įmonės vertę, vykdyti savo verslo planą ir atiduoti paskolą pačioje laikotarpio pabaigoje. „Fondas ateina tam, kad išaugintų įmonės vertę ir tada ją parduotų. Kitu atveju jie neateis, o tu būsi priverstas išeiti iš verslo kartu su fondu. Jeigu norėsi dirbti toliau, likti bus sudėtinga. Todėl mezanino finansavimas yra labai geras variantas tokiam tarpiniam etapui. Laikotarpio pabaigoje galėsi arba pats išpirkti likusią įmonės dalį, arba iš naujo kalbėtis jau su rizikos kapitalo fondu“, – sako R. Bernatonis.

Organizuojate renginį?

Tuomet „bzn start” gali pasiūlyti puikią galimybę išviešinti Jūsų renginį ir padėti pritraukti potencialių dalyvių.

Dėmesio! Svetainė naudoja slapukus. Daugiau informacijos apie slapukus galite rasti čia.