Aušrinė Steputienė (37) ir Lijana Stasiulienė (47) – pozityvios, atkaklios, ryžtingos, mylinčios moterys. Verslą jos nusprendė pradėti pastebėjusios, kad Tauragėje trūksta vietų, kur žmonės galėtų kultūringai pasėdėti, papietauti, pavakaroti. Taip moterys įkūrė „Pegaso“ knygyną, o kitame aukšte – restoraną „Skonio džiazas“.

Verslo idėją padiktavo padėtis mieste

Įsigijusios patalpas miesto centre, verslininkės gan ilgai svarstė, kokia veikla užsiimti. „Daugybę metų šiose patalpose buvo knygynas. Likome prie tos pačios idėjos, tik nusprendėme rekonstruoti pastatą. Vieną aukštą ketinome išnuomoti, o kitame pastate įkurti knygyną su kavinuke“, – pradines idėjas prisimena moterys.

„Esame lietuviai, pirmiausia linkę viską iškritikuoti, o ne geranoriškai paskatinti vieni kitus imtis bet kokių darbų. Ypač tai būdinga mažam miestui“

Restorano įkūrėjos

Vykstant rekonstrukcijos darbams, įvairiose Tauragės kavinėse pietaudamos pašnekovės atkreipė dėmesį, kad vietų, kur būtų galima turiningai praleisti laiką, gimtajame mieste itin stinga. „Atsisakėme idėjos kurti knygyną. Atskyrėme erdvę ir nutarėme investuoti į restoraną. Vėl kūrėme naują verslo planą“, – šypteli moterys. Verslininkių sprendimu, cokoliniame pastato aukšte įkurtas „Pegaso“ knygynas, o pirmame ir antrame aukšte veikia 50 vietų restoranas su įstiklinta 16 vietų terasa.

Verslo sunkumai mažame mieste

Pašnekovių teigimu, verslo pradžia buvo sunki. Nors pasirinktoje srityje patirties trūko, moterys drąsiai ir ryžtingai siekė įgyvendinti savo idėją. „Esame labai patenkintos, kad knygyno darbuotojos labai greitai ir profesionaliai pradėjo darbą. Visas pastangas dėjome į restoraną. Atidarėme jį prieššventiniu laikotarpiu. Žmonių srautas buvo didžiulis. Tad darbo buvo daug ir iš karto: lakstėme kaip išprotėję“, – pirmąsias veiklos dienas prisimena pašnekovės.

Verslininkės pabrėžia, kad sunkiausia buvo ne nuovargis ar nežinia, o aplinkinių nuomonė. „Esame lietuviai, pirmiausia linkę viską iškritikuoti, o ne geranoriškai paskatinti vieni kitus imtis bet kokių darbų. Ypač tai būdinga mažam miestui“, – sako pašnekovės.

Be to, moterys susidūrė su dar viena nedidelio miesto problema. „Nors Lietuvoje valdžios institucijos, bankai skelbia apie paramą verslui ir galimybę gauti kreditus, galime drąsiai teigti, kad provincijoje tai tik mitas“, – patirtimi dalijasi verslininkės. Moterys finansavimą verslui gavo tik savarankiškai įvykdžiusios apie 50 proc. projekto darbų.

Verslo pradžioje pašnekoves lydėjo bemiegės naktys ir įtampa, bet tai jų nestabdė. „Esame šio verslo fanatikės: su idėjomis, mintimis apie savo veiklą gulamės ir keliamės. Tad visos kliūtys – tik išbandymai. Tikime, kad laukia puikios galimybės ir perspektyvos“, – neabejoja pašnekovės.

Moterys viliasi, kad žmonės nenustos skaityti, kad jaunimas nepasiners vien tik į kompiuterinį pasaulį, o skaitys knygas. „Labai norime, kad žmonės truputį sulėtintų savo tempą, mėgautųsi gera aplinka, muzika, maistu“, – savo siekius įvardija moterys.

Nori pradėti verslą – lengva nebus

Pašnekovės tikina, kad patarti, kaip pradėti verslą, neįmanoma. Viskas labai individualu. Norėsi – pradėsi, nenorėsi – niekas nepadės. „Galime tik pasidalyti įžvalgomis, su kuo susidūrėme pačios. Kai trypčioji ant komforto ir rizikos slenksčio, turi pastumti save į rizikos zoną, o tada jau kapstytis“, – šypteli verslininkės ir teigia, kad verslui reikia daug drąsos, ryžto bei palaikymo. Toms, kurios nori ramaus gyvenimo, verslas malonumo neteiks. Finansinė gerovė atneš ir bemiegių naktų, ir stresinių situacijų.