„Mums šis verslas – didžiausias džiaugsmas. Nuolat bendraujame su daugybe meniškų, kūrybingų žmonių“, – sako vienas „Lofto“ įkūrėjų Viktoras Diawara. „Tačiau prieš imantis tokio verslo reikia labai gerai žinoti, kas yra kultūra, kūryba, su kuo ji valgoma“, – priduria jo žmona Živilė. Jauna šeima, prieš ketverius metus įkūrusi kultūrinį verslą, užtikrinta – tokia veikla jiems teikia vien malonumą. Jie jau įsitikino, kad kurti verslą iš kultūros nėra lengva.

Įsikūrė renginių sąstingio laikotarpiu

„Kai Viktoras grįžo su dabartinio „Lofto“ nuotrauka ir pasakė „radau tobulą vietą“, iš karto supratau, kad norint ją įgyvendinti reikės daug fantazijos. Tada pradėjome ieškoti, ką iš to galima padaryti. Mes visada prijautėme loftų kultūrai, todėl šis objektas mums pasirodė įdomus“, – idėjos įkurti menų fabriką pradžią prisimena Ž. Diawara.

„Tai buvo laikotarpis, kai labai jautėme krizę – sumažėjo koncertų, renginių… Tuomet pradėjome dairytis, ką ir kaip daryti, ieškojome idėjų, pasakojome draugams, kokią puikią vietą radome“, – pasakoja V. Diawara ir prisimena daugybę „jums nepavyks“. Esą tai buvo realu, nes tuo metu buvo uždaromi net vieni populiariausių klubų.

„Mes iš karto nusprendėme, kad tai nebus nei baras, nei klubas. Analizavome, ką norėtume čia matyti, veikti. Tuomet kilo mintis, kad čia reikėtų įkurti daugiafunkcę erdvę, apie kurią buvome girdėję labai nedaug. Tačiau vėliau išsigvildenome jos koncepciją ir pamatėme, kad tai jau kurį laiką populiaru Švedijoje, Vokietijoje“, – sako Ž. Diawara.

Jei tiki idėja ir dėl jos stengiesi, viskas įmanoma: „Man labai juokinga girdėti, kai žmonės sako, kad baigėsi projekto finansavimas, todėl veiklą nutraukė. Vadinasi, per visą laiką jie nepadarė nieko, kad jau egzistuojančią idėją išlaikytų ir plėtotų toliau be paramos.

Ž. Diawara

O V. Diawara pritaria: „Iš karto buvo aišku, kad tai bus erdvė, siejama su renginiais, koncertais. Vėliau čia pradėjo vykti konferencijos, meno dirbtuvės, spektakliai, kino vakarai, parodos. Po truputį viskas vyksta vis plačiau – nuo muzikos iki sporto renginių. Tuo labai džiaugiamės, nes pradžioje tai atrodė sunkiai įgyvendinama.“

Svarbiausia – turinys

Pasak Ž. Diawaros, be gero turinio apie lankytojus nėra net ko kalbėti. O norint jį sukurti reikalingas ir talentas, ir didelis įdirbis. Mat tokiame versle reikia būti kūrybingam ir ne mažiau detaliam. Per metus „Lofte“ vyksta per 100 renginių, juos pamato apie 100 000 žmonių, kartais renginiai transliuojami ir tiesiogiai. Tokiems skaičiams pasiekti, pasak moters, labai svarbus turinio pateikimas. Mat ne kiekvienas renginys yra ypač patrauklus. Jį reikia į ką nors įvilkti, sugalvoti, kaip sudominti žmones, ką galima iš to uždirbti. Tai atsiranda su patirtimi. Kuo daugiau dirbsi ir energijos bei idėjų investuosi – tuo labiau tobulėsi.

„Tokiame versle viskas greitai keičiasi. Tad reikia nuolat eiti į priekį, domėtis technologijomis, kas kam patinka, kokie kultūriniai žmonių poreikiai ir pomėgiai“, – sako Ž. Diawara.

Pasak moters, snausti negalima, nes sustojus vienoje vietoje galima apsigauti ir nuvilti tiek auditoriją, tiek atlikėjus.

Kultūrinis verslas finansuojamas menkai

Pagrindinis tokio verslo pajamų šaltinis – parduoti bilietai. Tačiau, pasak V. Diawaros, nėra lengva sukurti tokį turinį, kuris, pardavus bilietus, visiškai atsipirktų. Nebent kalbama apie koncertus, kurie vyksta didžiosiose šalies arenose.

„Kultūriniame versle uždirbti yra juodas darbas. Reikia turėti savo reklamą, kad galėtum sugalvoti, kaip ją pateikti, pristatyti, tekstus parašyti, dizainą sukurti ar net pagaminti… Galima turėti rėmėjų, tačiau jiems reikalingas ypač geras turinys, – kultūrinio verslo virtuvę atskleidžia Ž. Diawara ir nuogąstauja, kad ne visos iniciatyvos vertinamos vienodai: – Nereikėtų pamiršti ir valstybės paramos. Ji yra labai svarbi ir reikalinga, tačiau populiarioji kultūra šioje vietoje labai nukenčia.“

„Tos iniciatyvos, kurios sugeba pačios pritraukti rėmimą ir išsilaikyti, yra mažai palaikomos, nes priskiriamos grynam verslui“, – priduria V. Diawara.

Tačiau, pasak Ž. Diawaros, jei tiki idėja ir dėl jos stengiesi, viskas įmanoma: „Man labai juokinga girdėti, kai žmonės sako, kad baigėsi projekto finansavimas, todėl veiklą nutraukė. Vadinasi, per visą laiką jie nepadarė nieko, kad jau egzistuojančią idėją išlaikytų ir plėtotų toliau be paramos.“

Etika – gero vardo pagrindas

„Kaip ir kiekviename versle, šiame labai svarbi etika. Kiek žmonės tavimi pasitiki, tiek jie nori bendradarbiauti. Per keletą nesėkmingų renginių galima susigadinti gerą vardą, prarasti rėmėjus. Todėl labai svarbu išlaikyti aukštus etikos standartus. Taip pat, kad atlikėjai norėtų grįžti. Čia labai svarbios smulkmenos, kurias sugadinus atsiliepia ne tik organizatoriams, bet gali sugadinti ir šalies įvaizdį, jei svečiai iš užsienio“, – į ką ypač svarbu atkreipti dėmesį, vardija V. Diawara.